2 Dalis
Jau buvome netoli mano spintelės, bet mums kelią pastojo penki grėsmingai atrodantys vaikinai.
– O kas šis grožis? – paklausė žaliaakis garbanius.
– Traukitės iš kelio, nes patrauksiu. – suurzgė Džonis.
Aš pažvelgiau į jį ir pamačiau, kad vena esanti ant kaklo išryškėjo. Taip nutinka kaip jis susierzina arba supyksta.
Džonis buvo rimtesnis už Krisą. Jie tuo ir skyrėsi.
Nusukusi akis nuo Džonio apsidairiau. Koridoriuje buvo mirtina tyla ir visi spoksojo savo įkyriais žvilgsniais į mus, bet labiausiai į tuos penkis grėsmingai atrodančius vaikinus. – Jūs nežinote su kuo kalbate? – tai pat suurzgė priekyje vaikinų stovintis juodaplaukis.
Pažvelgusi į jį pastebėjau, kad jo rankas puošė įvairios tatuiruotės ir jis jų turėjo daugiausiais iš jo grupelės vaikinų. – Su grupele nevykėlių, kurie mano esantys pranašesni už kitus. – nusijuokė Krisas, o iš paskos ir Džonis.
Galvojau, kad visi koridoriuje esantys mokiniai nusijuoks, bet nutiko priešingai.
Visi tylėjo ir su baime žvelgė į juodaplaukį, kuris žiūrėjo žudančiu žvilgsniu į mus. – Jūs dar pasigailėsite, kad stojote mums skersai kelio! – užrėkė juodaplaukis ir apsisukęs su likusiais vaikinasi, pasišalino iš koridoriaus.
Zayn pov*
Buvau įsiutęs. Kas jie mano esantys, kad šitaip kalbėtų su mumis? Ir dar ta mergina. Nežinau kodėl, bet man ji pasirodė į kažką labai panaši.
Susinervinęs spyriau į raudoną mašiną stovėjusią mokyklos automobilių aikštelėje. – Zayn valdykis. Juk nenori, kad gautum tau nereikalingo dėmesio. Prisimink, kad tu čia atvykai su tikslu. – uždėjo ranką man ant peties geriausias draugas Niall. – Pats žinau. – suurzgiau ir ranka perbraukiau sau per plaukus. – Louis sužinok apie tuos du vaikinus ir tą merginą. Ji man kažką primena, tik nepamenu ką. – Man ji tai pat pasirodė į kažką panaši. – pritarė Liam. – Gerai. Nestovim čia ir einam į pamoką. Juk nenorim, kad mūsų misija nueitu veltui. Reikia surasti tą merginą. Žinau, kad ji mokinasi šioje mokykloje. – tariau ir apsisukęs nužingsniavau į mokyklą lydimas draugų.
Heilės pov*
- Mokiniai tai nauja mūsų mokinė Heilė James. Norėčiau, kad būtumėt su ja draugiški. - pristatė mane mokytoja. - Gali sėstis prie lango.
Nuėjusi prie suolo, atsisėdau ant kėdės ir išsitraukiau matematikos vadovėlį.
Džiaugiausi, kad tėvai pasamdė dvejais metais vyresnius apsaugininkus, nes nenorėjau, kad jie visur būtų su manimi. Nors turėjau mėnesį geriau pažinti Džonį ir Krisą, bet nejaučiu jiems visiško pasitikėjimo. Noriu šiek tiek laisvės ir laisvo laiko sau. Nenoriu, kad mane visą laiką sekiotu du vaikinai kurie pasirįžę paaukoti dėl manės gyvybė. Iš ties nesuprantu, kodėl tėvai mane visą gyvenimą saugojo? Kam reikia tos 24h apsaugos jei man nieko nėra atsitikę? Na vieną kartą buvo į mūsų namus įsilaužę vagys, bet nieko mums neatsitiko.
- Atsiverskite 74 knygos puslapį ir spręskite uždavinius savarankiškai. Jei nesuprantate, pakelkite ranką ir aš paaiškinsiu jums asmeniškai. - tarė mokytoja ir pradėjo kažką rašyti geltoname sasiuvinije.
Užsirašiusi į sąsiuvinį šiandienos temą, peržvelgiau uždavinius. Bus lengvą, nes šitai mokiausi jau anais metais. Tikriausiai mokyklose mokiniai mokosi lėčiau, nes namų mokymas yra daug sunkesnis ir spartesnis.
****************************************************
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Save Me |MALIK|
ФанфикDalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių. Nelankiau mokyklos. Neturėjau draugų. Turėjau namų mokymą. Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio. Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...