Heilės pov*
Mane pažadino garsus trenksmas .
Greitai pramerkusi savo apsimiegojusias akis, atsisėdau lovoje ir išsigandusi apsižvalgiau po kambarį.
Susiraukiau kaip šalto vėjo gūsis papūtė į mane. Sutrikusi apsižvalgiau po kambarį ir pastebėjau atidarytas balkono duris.
Bet juk prieš einant miegoti uždariau visus langus ir balkoną užrakinau...
Kruptelėjau kai išgirdau kažką nukrentant savo vonios kambaryje. Nedvėjodama išlipau iš minkštos lovos ir tekina išlėkiau iš miegamojo.
Bėgau ilgų koridoriumi link Džonio kambario. Po akimirkos uždususi sustojau prie jo durų ir kelis kartus garsiai pabeldžiau į jas.
Netrukus pasigirdo sunkūs žingsniai už durų ir netrukus jos atsivėrė.
Džonio veidas buvo apsimiegojas, bei nustebęs mane čia matydamas.
Vaikinas buvo tik po apatiniais ir aš laisvai galėjau matyti visus jo raumenis ir randus.
Staiga susipratusi, kad spoksau į vaikino pusnuogį kūną, pajaučiau kaip mano skruostai įgauną rausvą spalvą.
- Kas nors nutiko panele? - pažvelgdamas į mane paklausė Džonis.
- Kažkas yra mano miegamajame. - išsigandusi atsakiau.
Staiga vaikino veidas persikreipė, tapo budrūs ir įsitempęs. Jis greitai grįžo į kambarį ir atidaręs spintelės stalčių, išėmė iš jo ginklą.
Iš nuostabos tyliai aiktelėjau, nes nesitikėjau , kad Džonis laiko ginklą savo kambaryje.
- Būk man už nugaros. - paliepė vaikinas ir aš linktelėjusi nusekiau jį koridoriumi.
Po akimirkos mes stovėjome prie mano kambario durų.
- Pasilik čia. - užtaisydamas ginklą, pažvelgė į mane Džonis. - Ir jei išgirsi šūvį, nedelsdama bėk pakviesti Kriso.
Linktelėjusi galvą, laukiau vaikino tolimesnių veiksmų.
Džonis viena ranka laikydamas ginklą priešais save, kita ranka pasuko durų rankeną ir lėtai atidarė mano kambario duris. Atsargiai įžengęs į kambarį, apsidairė ir susiraukė pamatęs atvirą balkoną.
Lėtais žingsniai Džonis priėjo prie balkono durų, staigių mostu jas atidarė ir įžengė į balkoną.
Jis grįžo susiraukęs, nes balkone nieko nebuvo.Džonis patraukė link mano vonios kambario ir įžengė į jį.
Toliau nebemačiau nieko, nes staiga vonios durys su trenksmu užsidarė ir išgirdau kažką sunkaus nukrentant, o tada sekė garsus šūvis.
Cyptelėjusi apsisukau ant kulno ir nulėkiau Kriso kambario link.
- Krisai! - sušukau įbėgusį į vaikino kambarį.
Jis greitai pramerkė savo apsimiegojusias akis ir pamatęs mano išsigandusi veidą, šoko iš lovos.
- Kas nutiko? - sutrikęs paklausė vaikinas.
- Aš...Džonis... - sumykčiojau.
- Heile susiimk. - griebiamasi man už pečių paliepė Krisas.
- Kaž...kažką išgirdau savo kambaryje ir išsigandusi nubėgau pas Džonį. Jis man liepė tave pakviesti jei išgirsiu šūvį ir Džoniui nuėjus į vonios kambarį, užsidarė durys ir kažkas šovė. - verkdama papasakojau.
- Velnias. - nusikeikė Krisas ir iš po pagalvės išsitraukė ginklą. - Lik čia.
- Bet aš... - tariau, bet Krisas pertraukė mane.
- Lik čia. - įsakė vaikinas. - Einu patikrinti ir man išėjus užsirakink duris. Jeigu negrįšiu už dešimties minučių, skambink policijai.
- O kaip mano tėvai? - paklausiau.
- Jie išvyko ir liepė saugoti tave, nes kitaip mūsų galvos skris. - nusijuokė Krisas ir išėjo iš kambario.
Nedvėjodama užrakinau kambario duris. Atsisėdau ant minkštos vaikino lovos ir savo pirštus įkėliau į susivėlusius plaukus.
Kodėl visa tai vyksta?
Kriso pov*
Laikydamas šaltą pistoletą iškeltą priešais save, lėtai ėjau koridoriumi link merginos kambario. Kaskart apsidairydavau ar nesislėpia kokie nors šunsnukiai, kurie ruošiasi mane užmušti.
Vis dar nesuprantu, kodėl visi kėsinasi į tokią ramią merginą kaip Heilė.
Mes su Džoniu atliekame savo darbą ir mes žinome tai, kas mums yra pasakomą ir ne daugiau, ar mažiau.
Heilės tėvai užimą svarbias pareigas kažkokioje kompanijoje kurios nei aš, nei Džonis nežinome.
Bet kam pulti turtingų verslininkų dukrą tokiems mafijos vadams kaip Malik? Jos tėvai yra įtakingi ir niekaip nesusiję su mafija, tad jo jam reikia iš Heilės.
Nejaugi jis jos nori?
Čia yra per daug nesutapimų ir būtinai turiu tai išsiaiškinti.
Mano apmąstymus pertraukė kažkieno riksmas.
Pagreitinau savo žingsnius ir netrukus atsidūriau prie Heilės kambario durų.
Lėtai įėjas į miegamąj, apsižvalgiau ir kuo tyliau nužingsniavau link vonios kambario.Atidaręs duris, susiraukiau. Ant žemės gulėjo sąmonės netekes Džonis. Iš jo viršugalvio tekėjo tamsiai raudonas kraujas ir galiu pasakyti, kad jam yra praskelta galvą.
- Kas per velnias? - susiraukiau.
Staiga pajaučiau kaip prie mano smilkinio yra prispaudžiamas šaltas pistoletas ir aš kruptelėjau.
- Žingsnis ir šausiu. - prabilo puikiai pažįstamas balsas.
____________
Kaip manote, kas vyks toliau? Galbūt tai Malik? Kas nutiks toliau?
Laukiu nuomonių ;)
YOU ARE READING
Save Me |MALIK|
FanfictionDalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių. Nelankiau mokyklos. Neturėjau draugų. Turėjau namų mokymą. Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio. Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...