Save Me |MALIK|

Part 11

- K..ką t...tu č...čia v...veiki? - išsigandusi sumykčiojau, ir  tvirčiau suspaudžiau  rankšluostį dengiantį mano nuogą kūną.

Malik netaręs nė žodžio, lėtai atsistojo nuo mano lovos ir žengė kelis žingsnius arčiau manęs.

Tą pačią akimirką aš pasitraukiau toliau nuo vaikino.

Netikėtai Malik keliais dideliais žingsniais prisiartino prie manęs ir griebes man už kaklo, jėga prispaudė prie mano kambario sienos.

Aš savo rankomis bandžiau nustumti vaikiną nuo savęs ir patraukti jo rankas sau nuo kaklo, bet man visiškai nepavyko to padaryti.

Jaučiau, kad oro pradeda vis labiau trūkti, o galva svaigti.

Mano jėgos seko kas sekunde ir kai maniau, kad Malik mane pasmaugs, pajaučiau, kad jo rankos atsileidžia nuo mano kaklo.

Parkritusi ant žemės, priešais Malik, užsiėmiau už kaklo ir pradėjau sunkiai gaudyti orą.

Jis ketino mane pasmaugti.

Netikėtai pajaučiau, kad mano smakras yra pakeliamas ir mano akys išsigandusiai žvelgė į priešais mane tupinti Malik.

- Nereikėjo bėgti nuo manęs Heile. - papurtė galvą Malik. - Ir mes nebūtumėme tokioje situaciją.

- Jeigu nebūčiau pabėgus nuo tavęs ir tavo žmonių, dabar tikriausiai būčiau nebegyva. - giliai kvėpuodama ištariau.

- Aš nesiruošiau tavęs žudyti mažute. - atrodo mano ištarti žodžiai jam sukėlė juoką, nes jo lūpas paliko švelnus kikenimas.

- Ką jūs man suleidote? - paklausiau tyliai, žvelgdama tiesiai į Malik rudas akis.

Vaikino veidą papuošė pergalinga šypsenėlė.

- Kodėl aš neatsimenu daugelio įvykių?  - jau šiek tiek pakeldama savo balsą, paklausiau.

Staiga juodaplaukio veidas persimainė.

Jo žandikaulis buvo kietai suspaustas, o akys patamsėjusios nuo pykčio.

- Nekelk balso prieš mane Heile. - Suurzgė Malik.

Staiga pajaučiau kaip vaikino stiprios rankos apsivėja aplink mano liemenį ir pastato mane ant kojų.

Nuo neseniai buvusio oro trūkumo mano plaučiuose, jaučiausi mieguista ir kojos keistai pradėjo linkti.

Malik savo stipriu kūnų prispaudė mane prie kambario sienos. Jo veidas buvo vos centimetras nuo manojo, kas mano kūne kėlė baimę.

Juk nežinai, kada Malik taps neprognozuojamas.

- Pasitrauk nuo manęs. - įremdama savo delnus į raumeningą vaikino krūtinę, bandžiai jį nuo savęs nustumti.

Malik lūpas paliki atodūsis.

Aiktelėjau, kaip juodaplaukis netikėtai suėmė abu mano riešus viena ranka ir iškėles juos virš mano galvos, prispaudė prie sienos.

Laisvoji vaikino ranka atsidūrė ant mano skruosto.

Mano nuostabai, Malik pirštais švelniai per jį perbraukė.

Aš sudrebėjau nuo šalčio, nes mano kambaryje esančios balkono durys buvo atviros.

Aš pradėjau muistytis ir bandyti išlaisvinti savo rankas iš geležinių Malik gniaužtų, nes prisiminiau, kad esu nuoga po mano kūną gaubiančiu minkštu rankšluosčiu.

Kruptelėjau, kai pajaučiau, kad laisvoji juodaplaukio ranka, buvusi ant manoji skruosto, pradeda lėtai leistis mano kaklu, tada raktikaulio linija, kol pasiekė rankšluosčio kraštą, šiek tiek aukčiau negu buvo krūtinė.

- K...Ką t...tu da...darai? -  mykčiodama paklausiau.

- Nieko. - Pasilenkes sušnabždėjo man į ausį Malik. - Kol kas.

Aš pradėjau dar labiau muistytis bandydama ištrūkti.

Staiga prisiminiau, kad esu savo namuose, savo kambaryje, o ne tame pačiame name kur buvau pagrobta ir galiu prisišaukti sau pagalbos.

- Krisai! - net nedvėjodama garsiai sušukau savo apsauginio vardą.

Malik staiga susiprato ką aš padariau, ir pakėles savo laisvąją ranką, užsimojo ir trenkė man antausį.

Mano galva automatiškai pasisuko į kitą pusę, o akyse pradėjo kauptis sūrios ašaros.

- Blogas ėjimas lėlyte. - papurtęs galvą ištarė Malik.

- Pasitrauk nuo manęs! - su ašaromis akyse, ko garsiau surėkiau, bet tada juodaplaukis savo delnu uždengė mano burną.

- Heile!? - už kambario durų pasigirdo sunerimęs Kriso balsas. - Tau viskas gerai???!

Nedvejodama įkandau Malik į ranką ir jis ją atitraukęs pradėjo purtyti.

- Padėkit!! - dar spėjau sušukti, kai netikėtai mano kūną apleido jėgos ir aš susmukau Malik prie kojų.

*************

Žinau, kad suvėliau visišką nesamonę, bet tikiuosi sueis :D

Be 3 normalių nuomonių dalies naujos nebus :3