Part 10

2.9K 194 5
                                    

- Tau buvo suleisti vaistai dėl kurių tu nesupranti kaip greitai prabėgo laikas kai buvai pagrobta. Tai labai stiprūs vaistai, tad tu negalėsi prisiminti kai kurių įvykių įvykusių per tas 2 savaites. - mama trumpam nutilo ir liūdnai pažvelgė į mane. - Gali būti, kad tu...

- Ne! - pertraukdama mamą sušukau. - To negali būti!

- Mieloji...- bandė nuraminti mane tėtis, bet aš pradėjau purtyti galvą.

Jaučiau kaip po mažu ašaros pradeda veržtis man iš akių ir lėtai byra mano skruostais.

- To n..nega...li bū...ti. - kukčiodama ištariau ir apsikabinusi rankomis savo kelius, leidau garsiam kukčiojimui išsiveržti iš mano lūpų.

Netikėtai pajaučiau savo lovą įdumbant, o tada švelnias mamos rankas apsikabinant mane.

Įkniaubusi savo galvą mamos krūtinėje, nesustodama verkiau.

- Šiandien paskambinsiu ginekologei ir mes nueisim pas ją, kad įsitikintumėme, ar tai iš tikrųjų įvyko. - po kelių minučių tylos mama glostydama mano susivėlusius plaukus, ištarė.

Linktelėjusi galvą atsidusau ir po akimirkos atsitraukiau nuo mamos.

- Norėčiau nusiprausti. - kimiu balsu tariau.

- Žinoma mieloji. - paglostė mano skruostą mama. - Paliksiu tave vieną.

Mamai uždarius iš kitos pusės duris, supratau, kad mano kambaryje nėra nei tėčio, nei Kriso su Džoniu.

Tikriausiai per savo verkimą, neišgirdau kada jie išėjo.

Atsidususi, persibraukiau ranka per susivėlusius tamsius savo plaukus ir raukydamasi iš skausmo, išlipau iš minkštos lovos.

Vos mano basoms pėdoms pasiekus vėsias grindis, laikydamasi už lovos atkaltės pabandžiau atsistoti ir man šeip ne taip pavyko.

Nors galva labai sukosi ir ją beprotiškai skaudėjo kaip ir pilvą, mažais žingsniukais nutypenau į vonios kambarį.

Uždariusi bei užrakinusi vonios duris, susiraukiau veidrodyje pamačiusi savo atspindį.

Mano tamsūs plaukai buvo susivėlę ir priminė šieno kupetą, akys paraudusios nuo verkimo, juodi ratilai po akimis rodė, kad man trūksta miego, veidas pabalęs, ant kairiojo skruosto kaip ir ant žandikaulio didžiulė violetinė mėlynė.

Atsidususi, nusirengiau rūbūs kuriuos vilkėjau ir dar labiau susiraukiau pastebėjusi, kad netoli rando yra žaizda  nuo avarijos, o ant pilvo kelios neryškios mėlynės.

Nebegalėdama daugiau žiūrėti į savo sumuštą kūną, nusisukau nuo veidrodžio ir įlipau į dušo kabiną.

Pradėjus tėkėti šiltai vandens srovei, šiek tiek šyptelėjau ir paėmusi dušo želę, pradėjau muiluotis savo kūną.

Baigusi, pasiėmiau levandų kvapo šampūną ir užpylusi jo šiek tiek ant plaukų, masažavau galvos odą.

Tekantis karštas vanduo nuplovė nuo manęs visas putas ir purvą.

Išjungusi vandenį, išlipau iš dušo kabinos ir apsivyniojusi minkštu rankšluosčiu savo kūną ir plaukus, mažais žingsniukais iššėjau iš vonios kambario.

Įžengusi į kambarį, sustojau it įbesta.

Pajaučiau kaip mano kūną sukausto baimė mano akims sutikus juodaplaukio patamsėjusias akis.

- Sveika Heile.

*************************

Sveiki :) Aš labai atsiprašau už šitiek laiko nesulauktų naujų dalių.

Iš pradžių norėjau ištrinti šią istoriją, bet pamačiusi kiek yra skaitančiųjų ir komentarų, tai pagalvojau kodėl man neparašius naujos dalies? Vistiek juk atostogos ir beveik nieko neveikiu... 

Taigi laukiu jūsų nuomonių ir tikiuosi, kad visiškos pievos nesuvėliau :D :D

Save Me |MALIK|Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang