Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
Paskutinė dalis 2016 metais!! Tad vote ir nuomonių nepagailim, okey!!!???!! 😱😱😱😱😩😩😨😨
Dalis neįdomi bei trumpa 😩😩😩😩😩
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Heilės pov*
Mano nuostabai, grįžusi iš mokyklos, tėvua radau namie. Mama sėdejo ant odinės sofos svetainėje, su kažkokiu mados žurnalo, o tėvas palinkęs prie stalo, kažką rašė kompiuteryje.
Vos man tik pasirpdžius svetainėje, mama mane visiškai nustebindama, pakilo nuo sofos ir prisiartinusi prie manęs, stipriia apkabino.
Galėjau puikiai užuosti jazminų kvepalus, sklindančius nuo jos drabužių ir plaukų. Ji jų buvo prisikvepinusi tiek, kad net galėčiau užuosti už keių kilometrų.
Tėvas buvo pakėlęs galvą nuo kompiuterio ekrano, o jo veide, buvo šiokia tokia, vos pastebima šypsenėlė.
Kas jiems? Kodėl jie namuose darbo dieną?
Kodėl jie taip keistai elgiasi?
- Ką jūs čia veikiate? - atsitraukdama nuo mamos, paklausiau.
- Prisėsk. - ištarė tėvas. - Turime apie kai ką pasikalbėti.
Klausiamai pažvelgusi į mamą, nusekiau paskui ją, ir po akimirkos jau sedėjau šalia jos, ant juodos odinės sofos. Jautėsi šiokia tokia įtampa, ir tai mane vis neramino.
- Mes su tavo motina daug vakar bei šiandien rytą galvojome ir nusprendėme, kad mums būtinos atostogos. - po minutėlės, pasakė tėvas. - Mes jau nebegalime nepaisyti tavęs ir tavo gerovės. Tu akivaizdžiai jau suaugai ir mes norime, kad tu jaustumeisi laiminga bei laisva.
- Tai man nebereikės apsauginių? - pažvelgiau į tėtį.
- Krisas ir Džonis lieka. - atsiduso jis. - Noriu pasakyti, kad mes vykstame viai trys atostogų. Nes jų reikia ne tik mums, bet ir tau.
- Dukra, tu pastaruoju metu patyrei daug sunkumų, o mūsų tada nebuvo. - mama delnu paglostė mano ranką. - Mes norime dalyvauti savo dukroa gyvenime, o nebūti tik kažkokiais pašaliniais žmonėmis, kurie tik pasisveikina, ir matosi kelis kartus į savaitę. Šito tiesiog gana. Tu esi mūsų dukra ir tu šiame pasaulyje mums esi pati svarbiausia.
- Bet mano mokslai. - papurčiau galvą. - Negaliu taip paprastai išvykti ir palikti viską.
- Mes pagalvojome ir apie tai. - nusišypsojo mama. - Tavo tėvas susisiekė šiandien su mokyklos direktoriumi, ir visas užduotis tau atsiųs elektroniniu paštu, kurias atliksi internetu. Taip neatsiliksi nuo klasės draugų ir tavo pažymiai neauprastės.
- Kada išvykstame? - paklausiau. - Nes man reikės ausikrauti būtiniausius daigtus.
- Tai nuspręsime per vakarienę. - tarė tėvas. - O dabar, eik daryti namų darbų.
