Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mokykloje kaip ne keistą viskas buvo ramu. Džonis ir Krisas buvo kažkodėl labai įsitempią, bet tikriausiai jiems dar kažką skaudėjo.
Norėtųsi, kad turėčiau čia bent vieną draugę, nes dabar jaučiuosi vieniša. Nors kartu su manimi visur vaikšto Džonis ir Krisas, bet jie man nėra draugai. Krisas galbūt ir galėtų juo tapti, bet nesu tikra dėl to.
Juk juos pasamdė mano tėvas, kad mane apsaugotų. Jie čia tik dėl darbo.
Na, Lindzey nemanau, kad skaitosi kaip mano draugė. Mes tik kelis kartus kalbėjomės, ir turime kai kurias bendras pamokas, bet ir viskas.
Šiuo metu ieškojau savo spintelėje biologijos sąsiuvinio, bet niekaip negalėjau rasti. O tikrai nenoriu pavėluoti į pamoką, nes ir taip šiek tiek atsilikau nuo klasės, per visų pastarųjų dienų įvykusius įvykius.
Staiga kažkas man už nugaros uždengė akis ir aš krūptelėjau.
- Spėk kas? - tylus merginos balsas, pasiekė mane.
- Lindzey? -lengviau atsidususi, šyptelėjau.
Netrukus rankos nuo mano akių dingo ir aš atsisukau į merginą. Ji vilkėjo baltus per kelius plėšytus džinsus, laisvą kreminės spalvos palaidinę ir juodus plokščiapadžius batelius. Jos rudi plaukai buvo surišti į aukštą arklio uodegą, o ant veido nebuvo jokio makiažo.
- Girdėjau kas neseniai įvyko tavo namuose. - mane nustebindama, ištarė Lindzey. - Džiaugiuosi, kad tu esi sveika ir nenukentėjai.
- Iš kur tu apie tai žinai? - sutrikusi pažvelgiau į merginą.
- Nejaugi nežinai? - kilstelėjusi išpešiotą antakį, paklausė Lindzey. -Apie tai rašė net laikraščiuose, bei rodė per žinias. Mokykla tai pat apie tai žino.
- Kas per velnias... - atsidusau. - Negerai...
- Kodėl? - pasiteiravo Lindzey. - Juk tu galėjai būti nužudyta!
Papurčiusi galvą, papurčiau galvą, ir nusisukusi pradėjau kuistis savo spintelėje. Pagaliau radusi tą nelemtą sąsiuvinį, užtrenkiau spintelės dureles atsisukau į merginą.
- Nenoriu, kad visi mane laikytu silpna, išlepusią turtuole. - ištariau. - Man nereikia dėmesio ir visiškai netrokštu būti dėmesio centre.
- Viskas gerai. - šyptelėjo Lindzey. - Eime į pamoką.
Mums einant beveik tuščiu mokyklos koridoriumi, pastebėjau mokinių žvilgsnius į save. Kaikurie žvelgė į mane su nuostaba, kiti su gailesčiu, o dar kiti ir su...
Su baime???
Sutrukusi ranka persibraukiau sau per plaukus ir pasukusios už kampo, užlipome laiptais į antrą aukštą.
Kai staiga sustingau už kelių metrų pamačiusi juodaplaukį.
***************************************
Sudaužiau savo telefoną, tad nežinau kada gausit naują dalį...: :3
