Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS IR ILGĄ LAUKIMĄ, NES SERGU IR SU ŠNURKŠČIANČIĄ NOSIMI BEI NOSINĖMIS APLINK. Klaidų gali būt pilną, nes akys nuo slogos kažko ašaroja... 😂😂
Nuomonių nepagailim o'kei?? 😍😍😍
Heilės pov*
Vos suskambėjus skambučiui reiškiančiui pamokos pradžią, lengviau atsidusau, kai netrukus į klasę įžengė Džonis, o jam iš paskos Krisas. Vaikinai tarpusavyje susižvalgė ir atsisėdo už manęs bei Lindzey.
Iš karto pasijaučiau saugesnė šiems vaikinams esant čia.
Mokytojas ėmė dėstyti pamoką, ir liepęs atsiversti sąsiuvinį, ant tamsiai žalios lentos ėmė užrašinėti užduotis, kurias reikia atlikti. Kaip ir visi, atsiverčiau sąsiuvinį ir įsigilinau į pamoką.
Net nespėjau susigudyti, kai suskambėjo skmbutis reiškiantis šios pamokos pabaigą. Kartu su kitais mokiniais ir Lindzey, susidėjome savo daiktus į kuprinęs ir išėjome iš klasės.
Mano nuostabai, kitos pamokos praėjo sėkmingai, be jokių įdomybių ar keistų įvykių. Malik bei jo gauja taip ir daugiau nepasirodė pamokose ar pačioje mokykloje.
Galbūt Džonis ir Krisas pasirūpino tuo...
Dabar jau žinau, kad Harry dirba FTB ir nėra Malik gaujoa dalis, nes jis apsimeta to šunsnukio draugu. Esu tikra, kad Harry tada elgėsi su manimi šlykščiai tik dėl to, kad įsiteiktų Malik bei jo gaujai.
Kad pelnytų jų pasitikėjimą, o paskui smogtų skaudų smūgį.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Harry pov*
- Ar tu supranti sūnau, kaip rizikavai savo gyvybę! - nervingai vaikščiojo po ligoninės palatą, mano tėvas.
- Man norėjosi būti FTB nors kiek naudingas. - atsidusau.
- Bet juk, tu sekioji Malik ir jo gaujai is paskos bei apsimeti esąs jų pusėje. - papurtė galvą mama sėdėma ant kėdės šalia mano lovos. - Tu ir taip rizikuoji savo gyvybę būdamas su tais nusikaltėliai, o dabar dar ir ėmiai vaizduoti kažkokį riteri. Tavo misija buvo saugiai išgabenti tą mergitę iš jos tėvų namų ir pasirūpinti, kad ji bus saugi.
- Aš negalėjau palikti jos apsuginių tokioje situacijoje. - kietai sukandau dantis, nes šone esančią šautinę žaizdą ėmė skaudžiai gelti.
- Ar ta mergaitė tau patinka? - mano nuostabai paklausė mama.
- Žinoma, kad ne. - nusijuokiau. - Tiesiog jai ir taip teko daug iškentėti pastaruoju metu. Nenorėjau, kad dar ji ir prarastų tuos du vaikinus, savo apsauginius.
- Tos mergaitės tėvai yra aptekę pinigais, ir tikrai išgali nusisamdyti dar tuziną apsauginių. - ištarė mano tėvas. - Jie net nebūtų pastebėją, kad mirė du apsaugininkai, nes netrukus juos būtų pakeitę kiti du, o juos dar kiti ir taip toliau.
- Aš žinau, kad Heilė yra prisirišusi prie Džonio ir Kriso. - susirukiau nuo skausmo. - Jų taip lengvai nepakeisi.
- Sūnau, tau kažką skaudą? - susirūpinusi paklausė manęs mama.
- Man viskas gerai, mama. - atsidusau. - Tieiog jaučiuosi pavargęs, - Na, tada mes su tavo tėvu užsuksime pas tave vėliau. - nusišypsojo mama ir atsistojusi nuo kėdės, pasilenkė ir pabučiavo man į kaktą. - Pailsėk, brangusis.
Po kelių akimirkų palatoje liku vienas. Jaučiausi prastai, bet tą skausmą sukeltą kulkos, dar galiu pakęsti.
