Save Me |MALIK|

Untitled Part 3

Pasibaigus visoms septynioms pamokoms, kartu su apsauginiai išėjau iš mokyklos ir nužingsniavome į mokyklos automobilių stovėjimo aikštelę kurioje stovėjo mūsų automobilis. 

Džonis atidarė man galines automobilio dureles, ir mostelėjo galvą, kad sėsčiausi, bet išgirdau garsų juoką kuris sklido iš mokyklos kiemo. Pasukusi galvą link garso šaltinio, pastebėjau tuos pačius pačius penkis vaikinus kurie pasimaišė mums koridoriuje. 

Visi vaikinai stovėjo ir rūkė, bet juodaplaukis rudomis akimis buvo atsirėmęs į sieną ir stebėjo mane. Pamatęs, kad aš jį stebiu, mirktelėjo akimi ir nusišypsojo pasipūtėliška šypsena. 

Staiga pajaučiau, kad mano skruostai paraudo ir aš staigiai nusisukusi įsėdau į automobilį. 

Džonui atsisėdus į keleivio vietą, Krisas užvedė mašiną ir pradėjo važiuoti. 

- Aš jau namie! - sušukau vos įžengusi į namus. 

Susiraukiau neišgirdusi jokio atsako. Juk tėvams svarbesnis darbas, už jų dukterį. 

Nusiovusi batus ir numetusi kuprinę ant prieškambario sofos, nužingsniavau į virtuvę. 

Joje jau sukose mūsų virėja Megė. 

- Panele norėtumėtė ko nors? - pakėlusi akis nuo verdančio puodo maloniai paklausė ji. 

- Taip. Prašyčiau stiklinę apelsinų sulčių. - šyptelėjau jai ir atsisėdau ant aukštos baro kėdės prie stalo. 

Megė atidariusi šaldytuvą išėmė ąsotį apelsinų sulčių ir pripylusi jų į stiklinę, pastatė priešais mane. 

- Ačiū. - taraiu ir atsigęriau kelis gurkšnius. 

- Kaip sekėsi mokykloje? Susiradai draugų? - prisėdusi priešais mane pasiteiravo Megė. 

- Manau pritapsiu. - šyptelėjau. - Susipažinau su viena miela mergina Ana su kuria sėdėjau per chemija. Tikrai šauni mergina. Manau sutarsim. - šyptelėjau. - Tik gaila, kad nėra tėvų. 

- Ak mieloji. - švelniai apkabinusi, Megė pabučiavo man į plaukus. - Juk žinai, kad tavo tėvai labai rimtai žiūri į savo darbą.

- Galėtų šiek tiek laiko skirti ir savo dukrai. - suniurzgėjau pyktelėjusi. - Atrodo, kad aš visiškai nepažįstu savo tėvu. 

- Viskas bus gerai mažute. 

- Tikiuosi. Tikrai tikiuosi. 

Netikėtai Megė atsitraukė ir išjungusi dujinę viryklė, paėmė dubenį ir į jį įdėjo garuojančio maisto.

- O dabar, noriu, kad neliūdėtum ir paragautum mano naujo troškinio recepto.

Aš tik šyptelėjau ir palaukusi kol truputį atšals maistas, įsidėjau vieną saukštą į burną. 

Sukramčiusi maistą kuris buvo burnoje, jį prarijau ir nusišypsojau virėjau. 

- Labai skanu Mege. Ačiū. 

Išėjusi iš dušo tik su plonais naktiniais, atsistojau priešais veiodrodį ir pažvelgiau į save. 

Veidrodyje atsispindėjo nelaimingos merginos atspindys. Nors ji ir viską turėjo, bet nesijautė laiminga. Jai trūko tėvų meilės ir šilumos. Žinojo, kad naktimis ji vis dar sapnuoja košmarus ir negali dėl jų užmigti, bet jiems tai nerūpėjo. Merginos tėvams buvo svarbesnis darbas, o ne jų vieniša dukra. 

Atsidusi pakėliau naktinius ir pažvelgiau į nedidlį, bet pastebimą randą kairiajame šone. 

Jis visada primins tą nakį, kai pirmą kartą buvau užpulta ir sužeista. 

Pirštų galais perbraukusi per jį susiraukiau, nes akyse šmėstelėjo to vakaro prisiminimai : 

,, Kai tai atsitiko man buvo penkioliką. Tėvai pirmą kartą leido išeitį į atrakcijonų parką, bet su salyga, kad su manimi eis vienas iš sargybinių. 

Mums nuvažiavus ten, aš įlipau į siaubų traukinį, kuris vežioja po tunelius kuriuose persirengėliai gasdina žmones ir pan., 

Apsauginiui liepiau palaukti prie tunelio pradžios, nes norėjau, bent kartą pabūri viena. 

Jis nenoromis, bet mano įkalbėtas sutiko. 

Važiavau viena, nes kitų žmonių kaip keista nebuvo. Manau todėl, nes yra kitų atrakcijonų. Staiga išgirdau kažkokį pokštelėjimą ir traukinukas sustojo. Pagalvojusi, kad taip turi būti neišsigandau ir laukiau kas bus toliau. Prasedėjus penkias minutęs, atsibodo laukti, tad išlipau iš traukinuko ir pradėjau eiti link ten kur turėjo būti išėjimas. 

Staiga prieš mane iššoko aukštas raumeningas bei kaukėtas vaikinas su juoda kaukę pro kurią matęsi tik akys. Jis dešinėje rankoje laikė peilį ir man nespėjus nsureguoti stvėrė į savo glėbį ir prie burnos ir nosies prikišo chemikalais dvokiančią medžiagą. Aš priešinausi ir manau vaikinui tai nepatiko, tad staiga pajaučiau, kad peilio ašmenys perrėžę man odą. Syklykusi iš skausmo suglėbau vaikino rankose. Man pasidarė silpną ir prieš nualpdama išgirdau ,,Linkėjimai nuo Malik,, o tada keli garsūs šūviai ir aklina tamsa bei ramybė. 

Atgavau samonę tik po poros dienų ir gulėjau baltoje ligoninės palatoje. Tėvų nebuvo, bet prie manęs sėdėjo mūsų virėja Megė. Ji man papasakojo, kad mane surado apsauginis, o tą vaikiną kuris kėsinosi į mano gyybė suėmė ir pasodino už grotų. Dar pasakė, kad mano kairiajame šonė yra rankdas nuo peilio ašmenų. Daktarai patikino, kad galima jį su lazeriu pašalinti, bet aš nesutikau. Nežinau kodėl, bet man nuojauta kuždėjo, kad negalima jo šalinti, tad aš nesutikau.,, 

Kelis kartus sumirksėjusi persibraukiau ranka per savo palaidus plaukus vydama prisiminimus šalis. Nuleidusi naktinius, apsisukau ir nužingsnaivusi per kambarį, atsiguliau po patalais. 

****************************************************