DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)

47

Ši dalis trumpesnė.. Atsiprašau. 

~~~~

Pridėjau ranką prie jo šviesios odos ir jis pakėlė akis į mane burbėdamas. Atrodo, jis pasitempė raiščius ir negali vaikščioti ne aš. Ir be to aš ramiai sėdžiu atsipalaidavusi nuo pirštų galiukų iki galvos, o jis keikiasi, burba, rankomis spaudžia vairą ir rodo visus įmanomus nepasitenkinimo gestus. Neiškentusi pati suurgzgiau. Jis kaip mažas vaikas patempė palūpį. Pavarčiau akis ir galva pasirėmiau į stiklą.

-Dia..-Jo balsas kaip įprastai nuskambėjo šaltai.

-Taip?-Neatsukdama akių paklausiau. Jis atsiduso ir padėjo savo ranką man ant kelio, man tai tiko todėl nepatraukiau jos.

-Aš noriu tau pasakyti kai ką...-Jis numykė ir trumpam pažvelgė į mane. Įkvėpiau oro ir susikaupiau. Blogos mintys lindo į galvą, bet aš tiesiog ją papurčiau ir sutelkiau dėmesį į Niall.-Operacija rytoj.-Greit išpyškino ir nusuko savo akis. Aš pritrūkau žodžių. Aš nesuprantu turėčiau džiaugtis, bet tuo pačiu bijau ir žinau, kad jis taip pat. Vis tiek galimybė, kad jis neišgyvens yra didelė. Nurijau gerklėje susidariusį gumulą, jis tikėjosi kažko iš manęs ir aš negalėjau pasiduoti jausmų proveržiui. Vis dėl matyti jį gyvą, daug geriau nei stovėti prie jo kapo. Geriau pagalvojusi paėmiau jo ranką esančia ant kelio ir sunėriau jo ir savo pirštus. Prieš jį aš buvau tokia smulkutė ir maža. Blondinas pasuko savo žvilgsnį į mane. Jo nuostabios, mėlynos akys išdavė, kad jam tikrai to reikia. Šiuo metu Niall atrodo, lyg mažas , mielas kačiukas kurį būtina glostyti ir džiuginti meile.

Hm.-Krenkštelėjo jis ir dar kartą pažvelgė į sunertus mūsų pirštus.

-Kas yra Niall?-Paklausiau kuo švelniau kai jis vis prasižiodavo sakyti, bet nutildavo. Jis susikaupė ir sustojo prie mano namų. Kieme vis dar nebuvo nei vienos mašinos, kas reiškė, kad Klara negrįš ir aš turiu idėją. Žinau, kad Niall nuneš mane iki namų, net iki pat kambario. Paeiti pati tai negaliu, o dabar šiuo metu jis toks susimąstęs ir švelnesnis nei įprastai. Jis tiesiog ne visai jis. Jis tiesiog pasimetęs savyje ir aš žinau, kai man reikės atsisveikinti su juo Niall tai bus tikrai smūgis.

Geriau šiuo metu apie tai negalvosiu, tai sukelia neigiamas mintis.

Kaip ir buvo galima numanyti, Niall išlipo iš mašinos apėjo aplink ir iškėlė mane. Po kelių minučių jau buvau savo kambaryje, o jis sukosi eiti ir jo žvilgsnio supratau, kad jis jaučiasi nekaip. Niall tarstelėjo lengvą 'iki' ir jau žengė žingsnius, kad dingtų iš mano kambario, bet aš sučiupau jį už rankos ir jis lėtai atsisuko į mane.

-Kas?-Jo balsas buvo agresyvus, tačiau jis bandė jį sušvelninti. Keliais pasirėmiau į lovą ir dabar buvau beveik jo akių lygyje. Uždėjau ranką ant jo krūtinės ir visai ne taip, lyg norėčiau jį nustumti, o taip, lyg norėčiau jį jausti, liesti. Jis pažiūrėjo į mane tuo nesupratusiu žvilgsniu. Pasilenkiau tiesiai prie jo veido, rankomis suėmiau jo skruostikaulius ir pažvelgiau į gilias mėlynas akis.

-Myliu tave.-Sušnabždėjau ir jo kūnas šiek tiek atsipalaidavo. Jis pasilenkė arčiau mano veido ir lėtai pabučiavo į lūpas. Lėtai ir švelniai, kol tai netapo aistringu bučiniu. Jo lūpos atsirado ant mano kaklo ir jis jį kandžiojo priversdamas mažas dejones sklisti iš mano lūpų. Netrukus jis užkišo savo didelius delnus man už nugaros ir pirštais suėmė suknelės užtrauktuką. Netrukus mano suknelė dingo nuo kūno. Aš likau tik su kelnaitėmis, kadangi liemenėles nemūvėjau. Niall grubiai, bet atsargiai stumtelėjo mane taip, kad nukrisčiau ant lovos, o pats per galvą nusimovė savo baltą maikę ir seksualiai užšoko ant manęs. Aš iškart įvėliau rankas į jo plaukus. Mano krūtinė prisilietė prie jo raumenų, o jo lūpos ant mano kaklo ir mažais bučinukais leidosi iki pat kelnaičių juostos. Jis šiek tiek pasikėlė ir apsilaižė lūpas viena jo ranka perbraukė per mano pilvą, ir oda pašiurpo. Jis dar kartą perbraukė mano odą, tik šį kartą pirštų galais užkabino kelnaičių juostą ir pažvelgė tuo nekaltu žvilgsniu. Netrukus mano kelnaitės kilo mano kojomis aukštyn. Vos jų atsikratė Niall numetė į bet kurį šoną ir savo lūpas priglaudė prie šlaunies, o tada vėl mažais bučinukais kilo iki pat lūpų. Jo lūpos susirado manąsias ir jis pabučiavo mane daug jausmingiau nei įprastai. Bučinys buvo pilnas visko. Nuo meilės iki pykčio. Ir man tai patiko, uždėjau ranką ant jo nugaros ir jis staigius judesiu įėjo. Mano ranka iš kart atsirado ant jo nugaros ir aš iškart pajaučiau žaizdas nuo praeito karto. Nusišypsojau pati sau ir Niall įkando į mano lūpą, pagreitindamas savo judesius. Kojomis apsikabinau jo liemenį ir daviau dar didesnį įėjimą į save ir jis tuo puikiai. Nesugebėjau suvaldyti dejonių, o gal labai riksmų. Toks jausmas, kad mes nesimylėjom, o jis dulkino mane. Ir jis tai darė tobulai. Taip, lyg tai būtų mūsų atsisveikinimas. Blogiausia, kad tai tiesa.

Galiausiai aš pasiekiau savo orgazmą ir kažkodėl nuliūdau. Baigėsi dar vienas dalykas. Vien ta mintis apie pabaigą ji gąsdina mane.

Pažvelgiau į sunerštą lovą. Niall jau buvo apsirengęs. Na tiksliau apsimovęs apatinius. Niekas jam neleis išeiti, tad jis ir nesirengė, tiesiog gulėjo ir stebėjo mane.

Kaip visada susiradau kelnaites ir apsimoviau. Niekaip neradau liemenėlės. Pažvelgiau į Niall ir neiškenčiau. Atsisėdau ant lovos.

Iš mano akių pradėjo riedėti ašaros. Nenoriu prarasti Niall, jis geriausią ką turiu. Blondinas išsigando, bet apkabino mane ir tvirtai prispaudė prie savęs. Mano krūtinė susirėmė su jo raumenimis, priglaudžiau galvą prie jo ir leidau sau verkti.

-Niall..-Kojomis ir rankomis apsikabinau jį.

-Dia..-Kaip mažas vaikas suzyzė ir bandė mane patraukti nuo savęs. Jis žino kaip nenoriu, kad jis eitų ten. Kai jis pradings už tų rudų durų man liks tik melstis, kad jis liktų gyvas ir operacija pavyktų.

-Aš tiesiog negaliu tavęs taip paprastai paleisti.-Nuleidau savo kojas ant žemės, bet rankomis vis dar laikiau jį. Nors iš žinau, jis turi ten eiti. Blondino ranka atsirado ant mano veido ir jis jį paglostė.

-Kad ir kaip viskas pasibaigtų žinok, kad tu esi vienintelė kurią mylėjau..-Pažvelgė man į akis.-myliu.-Pasilenkė ir pabučiavo.-Ir mylėsiu.-Išsmuko iš mano glėbio ir dingo už tų durų. Ištiesiau ranką, lyg jis vis dar būtų šalia manęs, bet netrukus supratau, kaip tai sunku ir atsisėdau ant kėdės laukiamajame.