Pažadėk

11 skyrius

Aleksas užrašė savo numerį ir primygtinai paprašė jam paskambinti. Jis ir jo sužadėtinė po dar poros bokalų alaus, atsisveikino ir paliko barą.

Mano darbo valandos jau ėjo į pabaigą, beliko tik sutvarkyti jovalą ir galėsiu grįžti namo.

-Tai... jis tavo buvęs vaikinas?-paklausė Danielis, gurkštelėdamas kolos.

-Galima ir taip sakyti,-patrūkčiojau pečiais. -Tikiuosi, tu nepavydi,-nusišypsojau ir pakėliau akis į jį.

-Žinoma ne. Jis nekelia jokios grėsmės, nes mažiau nei už mėnesio veda.

Negaliu pasakyt, kad ši žinia mane pribloškė. Bet nesitikėjau, kad tai įvyks taip greitai.

Burbtelėjau kažką panosėj ir, išmetusi paskutinę šiukšlę, nusirišau prijuostę.

-Lauksiu tavęs mašinoj,-vaikinas nusišypsojo ir ,palikęs dešimtinę, išėjo.

Iš darbuotojų kambarėlio pasiėmiau rankinę, rankoje laikiau lapelį su Alekso numeriu ir nusprendžiau įsivesti jį į mobilųjį. Išėjau į šiltą naktį. Priešais barą stovėjo Danielio automobilis, tad nieko nelaukusi ten ir nužingsniavau. Kai įsėdau, pasigirdo tyli melodija ir šaltas oras iš kondicionieriaus plūstelėjo man į veidą. Vaikinas pasilenkė ir pabučiavo į skruostą.

-Ar norėtum šiąnakt likti pas mane?-paklausė ir nusišypsojo.

Buvau išsekusi nuo darbo ir daugybės įspudžių, norėjai pakalbėti su Ebe ir kristi į lovą. Tačiau negalėjau ir atsisakyti. Manau, jis šiek tiek nervinasi, dėl to, kad susitikau Aleksą. Bet tai neturėtų būti problema. Nebejaučiu jam nieko. Viskas liko praeityje.

-Taip, žinoma,-linktelėjau.

Kol važiavome, kalba pasisuko apie prisiminimus iš vaikystės. Man trūko oro, nes juokiausi iš Danielio pasakojimo.

-Ei, tai nebuvo labai juokinga tada,-jis susirakė, bet pažvelgęs į mane, sukikeno.

-Bet tavo ranka įstrigo žaidimų automate,-valiausi juoko ašaras. -Kas ją ištraukė?

-Atvažiavo gaisrininkai,-patrūkčiojo pečiais.

Kol aš plyšau iš juoko, Danielis atvažiavo į man nepažįstamą vietą.

-Aš greitai,-pasakė ir dingo užtrenkęs dureles.

Likau nesusipratusi. Pasukau galvą į langą ir stengiausi ką nors pamatyti. Tamsoje buvo sunku įžiūrėti net namo siluetus, bet, kai akys apsiprato, pamačiau žmogų, judantį link aplūžusio namelio. Danielis net nesibeldęs įėjo į vidų. Praėjo ne daugiau, nei dvi minutės, ir jis išėjo iš pastato.

-Kas tai buvo?-susiraukiau, kai jis įsėdo į automobilį.

-Nieko, tik grąžinau skolą,-nusišypsojo.

Netikėjau juo. Kodėl jis nepasiskolino pinigų iš manęs? Bet, juk pasitikėjimas-santykių pagrindas? Ar bent jau taip skaičiau kažkokiame žurnale. Todėl nieko daugiau nesakiau.

Greitai pasiekėme jo namus. Čia, kaip visada buvo tvarkinga. Kartais net atrodo, kad jis čia nebūna.

-Ar tu išalkusi?

Atsisukau į Danielį, kuris braškino indus virtuvėje.

-Ką gaminsi?-atsisėdau ant vienos iš spintelių.

-Salotas.

Kol jis gamino, gerėjausi vikriais jo judesiais. Nusijuokiau, kai Danielis ant žemės išmetė visus salotų lapus. Galiausiai, patiekalas buvo paruoštas ir mes susėdę svetainėje pavakarieniavome. Po to, jis pajungė kažkokį veiksmo filmą, kurio viduryje man pasidarė nuobodu ir aš parašiau Ebei, kad liksiu pas Danielį.

-Einu miegot,-bežiovaudama pasakiau.

-Labanakt, ateisiu, kai baigsis filmas,-jis pabučiavo mano viršugalvį ir aš, atsisveikinusi, nuėjau į miegamąjį.

Nusimečiau nepatogius rūbus ir apsivilkau vieną iš jo palaidinių. Įsiropščiau į lovą ir užmerkiau akis. Garsas iš svetainės trukdė man užmigti, todėl varčiausi iki tol, kol pasibaigė filmas. Pasigirdo durų girgždėjimas ir atėjo Danielis. Jis atsigulė šalia manęs. Uždėjo savo ranką man ant liemens ir lėtai pradėjo kelti palaidinę.

-Ką tu darai?-pašokau.

-Nagi,-jis suurzgė.

-Ne,-tvirtai pasakiau ir atsukau jam nugarą.

Tačiau jo ranka vėl atsidūrė man ant pilvo.

-Danieli, prašau, aš noriu miego.

Jis staigiu judesiu pavertė mane ant nugaros ir atsidūrė virš manęs.

-Pasitrauk,-trenkiau jam į krūtinę ir nusisukau.

Danielis užkišo plaukų sruogą už ausies. Tačiau jo judesiai buvo vangūs.

-Ar tu girtas?-susiraukiau.

-Nė kiek,-jis pradėjo kikent.

-Ar tu suknistai rūkei žolę?-smarkiau trenkiau jam į krūtinę.

Tačiau jis neatsakė. Vietoj to, prisipaudė prie manęs ir pradėjo bučiuoti kaklą. Smarkiai sučiaupiau lūpas ir iš akių pabiro kelios ašaros. Jos tekėjo mano skruostu ir krito ant krūtinės. Nesutvardžiau ir kūkčiojimo. Danielis atsitraukė ir pažvelgė į mane. Staiga atšoko ir prisišlijo prie sienos.

-Aš.. aš...

Pakilau iš lovos ir ašaroms vis dar beriedant, susirinkau savo rūbus ir daiktus. Išėjau iš kambario ir svetainėje apsirengiau kelnes. Danielis nesekė iš paskos. Apsioviau batus, pasiėmiau rankinę ir skuodžiau pro duris. Lauke surinkau Ebės numerį.

-Alio?-pasigirdo apsimiegojęs vyriškas balsas po kelių pyptelėjimų.

-Atvažiuok, prašau,-sumikčiojau.

Iš pradžių net nesupratau, kad kalbu ne su Ebe.

-Elizabet?

Aleksas.

-Taip,-pasimetusi atsakiau.

-Kas nutiko? Kur tu?-girdėjau, kaip kažkas nuvirto kitam laido gale.

Padiktavau jam adresą.

-Lauk ten, atvažiuoju,-tarė jis ir išgirdau, kaip užkuria automobilį.