-Būkit atsargios,- perspėjo mama,- Tik greit grįžk,- Ignoravusi jos paliepimą, išlėkėm pro duris ir aš nubėgau iki garažo. Paspaudusi pultelyje mygtuką, garažo durys atsidarė. Įbėgau ir mano nosį pasiekė benzino kvapas, kuris man labai kvepia. Išsivežiau motociklą į gatvę, užvėriau garažo duris ir užšokau ant motociklo. Užsidėjau šalmą ir pasukau raktelį, rakto spynutėje. Tas garsas, aš jį dievinu. Motociklas pradėjo urzgti, Mayos taip pat ir aš surikau:
-Varom!
-OK!
Pasukusi ranka akseleratoriaus rankeną, pajudėjome pirmyn. Vėjas plaikstė mano plaukus, kojos drebėjo, nuo motociklo burzgimo. O Dieve, tai tobula! Gatvėje mašinų nebuvo, kas labai gerai, nes galėjome nesijaudinti ir tiesiog mėgautis. Pasukome keliuku į dešinę, prieš mus buvo tiesus, ilgas ir tuščias kelias, atsisukau į Mayą, ji į mane. Linktelėjome kartu galvą. Ženklas, 1, 2, 3, atsisukome vėl į kelią ir vienu metu gerokai padidinome greitį. Rankomis vairą traukiau link savęs, o visą savo svorį perdaviau į galą. Priekinis motociklo ratas pakilo ir taip važiavau apie 5 metrus, palinkau į priekį ir motociklas grįžo į buvusią padėtį.
-Vuhuuu!!!- surikau.
****
Linktelėjau namų durų rankeną ir nusiėmiau šalmą. Uždariau duris ir pamačiau svetainėje sėdinčią manąją ir kitą šeimynėlę. Ups, pavėlavau...
-Laba diena,- lėtai ištariau, tyliau, nei tikėjausi.
-Labas, labas,- pasisveikino mamos draugė ir jos vyras.
-Felicia, kur Tu buvai?- paklausė mama truputi supykusi, bet nenorėjo prieš svečius tokia pasirodyti.
-Nesvarbu, svarbu, kad aš jau čia,- nusišypsojau jai. Mama primerkė akis, kol svečiai nematė.
-Pasikviesk Luke pas save,- mama sužaibavo akimis į mane.
Žvilgtelėjau į ant sofos sėdintį rudaplaukį vaikiną, kuris naršė telefone, o išgirdęs savo vardą, iškart įsikišo telefoną į kišenę.
-Eikš,- mostelėjau ranka, eidama link laiptų. Jis iškart atsistojo ir pribėgo prie manęs. Greitai užlipau laiptais, nes prisiminiau apie rūbus, kurie mėtėsi ant žemės. Įlindau į kambarį, padėjau ant spintelės šalmą ir greitai surinkau drabužius.
-Ką čia darai?- paklausė vaikinas, jau įėjęs į mano kambarį. Greitai atsisukau į jį ir paslėpiau drabužius už nugaros.
-Tvarkausi,- nusijuokiau.
-Aišku,- jis apžiūrinėjo kambarį,- jaukus kambarys.
-Dėkui, stengiausi,- sugrūdau drabužius į spintą.
-Sėskis,- parodžiau viena ranka į lovą, o kita į sėdmaišį. Jis pasirinko sėdmaišį ir įkrito į jį. Aš prisistūmiau kitą sėdmaišį, priešais jį ir taip pat įkritau.
-Mano vardas Felicia,- ištiesiau ranką.
-Taip žinau, sakė Tavo mama, manasis Luke,- paėmė už manosios rankos, o per mane perbėgo šalti šiurpuliukai, nes jo rankos buvo sausos ir šaltos.
-Važinėji motoroleriu?- parodė pirštu į šalmą.
-Nea, motociklu,- pataisiau jį.
-Tai gal norėtum parodyti. Truputi domiuosi motociklais, bet labiau keturačiais ir automobiliais.
-Įdomu, įdomu. Tai galim eit, parodysiu,- pasakiau, o jis atsistojo ir ištiesė ranką, duodamas ženklą, kad jis man padės atsistoti. Padaviau ranką ir taip lengviau atsikėliau. Išlindau iš kambario, o po manęs Luke. Nulipau laiptais ir nuvedžiau iki garažo, pro vidines duris.
-Štai susipažink, čia mano ir tėčio valdos!- ištiesiau rankas į viršų ir apsisukau.
-Kad aš tokią vietelę turėčiau,- vaikščiojo garaže, prie tėčio keletos mašinų,- šita Tavoji?- paklausė parodęs į mano mažutę.
-Nu taip, daugiau ir nėra motociklų,- nusijuokiau.
-Gražuolė,-apėjo aplink mano motociklą,- kodėl būtent raudona?
-Nežinau, tiesiog spalva graži ir derinasi prie mano plaukų,- nusijuokiau.
-Nu tikrai,- nusijuokė ir perbraukė pirštais per vairą,- mano brolis, daugiau domisi motociklais, aš tik truputi, tai nelabai ką išmanau.
-Kodėl Tavo brolis, neatvažiavo?- paklausiau.
-Jam neįdomu pas tėvų draugus, jam įdomiau pabūti su savo šaika, kuri tik ir verčia jį vis blogesniu,- perbraukė ranka per plaukus.
-O kodėl Tu atvarei?- prisėdau ant savo gražuolės.
-Tėvai sakė, kad būsi Tu, tai norėjau praplėsti draugų ratą,- nusišypsojo, atsitūpęs toliau apžiūrinėjo motociklą.
-Gal nori pralėkt?- nukreipiau temą,- aišku, jei moki,- nusijuokiau.
####
Nu šią dieną pakaks dalių, netgi 5 įkėliau :D Vote, comment, Ačiū!
YOU ARE READING
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Teen Fiction„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...