"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

7 Dalis

-Moku, moku, norėčiau,- atsistojo.

-Sėskis, tuoj atnešiu šalmą,- ėjau link durų.

-Tai ne nereikia, galiu ir be jo,- mirktelėjo.

-Ne, ne, šito nebus, nenoriu atsakyti už tai,- purčiau galvą, nesutikau su juo. Jis turbūt proto neteko. Be šalmo? Aš netgi nerizikuoju...

-Gerai...- numykė ir atsisėdo.

****

-Bandyk!- surikau.

-Okey,- ištarė ir užkūrė variklį. Vėl tas gražiausias garsas pasaulyje... Luke pradėjo važiuoti, bet mažu greičiu, po truputi didindamas, pamačiau, kad jis užsisuko už kampo. Na taip, ką jis dabar sumąstė? Atsisėdau ant bordiūro, rankas pasidėjau ant kelėnų ir laukiau. Tikiuosi jis žino šias vietas ir žino kaip grįžti... Nes kitaip jam gerokai atsirūgs. Išgirdau tą nuostabų garsą iš kitos pusės, nei nuvažiavo Luke. Jis grįžo, greit sustabdė už maždaug 20 cm nuo manęs.

-Wauu... That was fun! Dar tokio smagumo nebuvau patyręs. Nuostabu! Pasaka!- įgijęs adrenalino, šūkavo.

-Gali ir nepasakoti, pati žinau,- pasakiau ir šyptelėjau.

****

Sėdėjome ant sėdmaišių ir kalbėjomės.

-Kaip praėjo vasara?- paklausė.

-Puikiai, buvau stovykloje, žiauriai smagu buvo. Žinoma dar su savąją važinėjausi,- trumpai papasakojau.

-Aišku, kokioje stovykloje buvai?- toliau domėjosi.

-Camp Stars, paskutinėj pamainoj, užvakar tik grįžau,- atsakiau,- Esi ten buvęs?

-Camp Stars?- dar kart pasitikslino, linktelėjau galvą ir toliau jis kalbėjo,- Mano brolis irgi buvo paskutinėje pamainoje, bet aš nesu buvęs.

-Oba, gers,- nustebau,- o tai koks brolio vardas?

-Tyler,- atsakė į mano klausimą šyptelėdamas.

-Bendravau su Tyler, tik tiksliai negaliu pasakyt ar tai jis,- dar labiau nustebau. Nejaugi tai jis, tas, kurį nusižiūrėjau? Tas, kurį pamačiusi išraustu? Tas, kuris toks gražus?

-Geras! Reikės jo paklaust ar bendravo su Tavimi,- nusijuokė, aš taip pat atsakiau juoku, -Galėčiau paklaust?- rimtai paklausė.

-Kada Tu neklausei, kada aš neleidau?- nusijuokiau trumpu juoku, jis taip pat nusijuokė.

-Priimu tai, kaip leidimą,- šyptelėjo,- Kur Tavo tėtis ir sesė, nes yra tik Tavo mama?

-Sesė su draugėm kaip visad iki nakties prabūna, skaito save „populiariąją",- pavarčiau akis,- o tėtis išskridęs į Vokietiją,- pasakiau.

-Ką ten daro?- susidomėjęs paklausė.

-Supirkinėja naujas ir dėvėtas mašinas,- pasakiau.

-Man patikti,- nusijuokė.

-Man patikti taip pat,- nusijuokiau,- eiti pavalgyti?

-Eiti,- šypsojomės ir mes pakilome iš sėdmaišių. Lipau laiptais ir žinoma užkliuvau už oro, bet ačiū Dievui, kad už paskutiniojo laipto, tai nukritau ant grindų.

-Mano gyvenimas – viena didelė nesėkmė,- sušnibždėjau savąją frazę.

-Tau viskas gerai?- susirūpinęs paklausė Luke ir pakėlė už rankų. Paraudonavau iš gėdos.

-Aha, man įprasta vartytis,- nusijuokiau, o jis su manimi.

-Atėjome užkąsti,- pasakiau mūsų tėvams.

-Felicia, Tau jau reikia gerokai pavalgyti, o ne užkąsti,- priėjusi Luke mama prie manęs, pasakė,- pažiūrėk iš Tavęs tuoj nieko neliks,- ji pačiupinėjo už mano rankų,- Ar tu ją maitini?- nusijuokusi ponia, klausė mano mamos.

-Maitina košėmis ir salotomis,- pirmiau pasakiau už mamą ir nusijuokiau.

-Taip, žinoma, ko dar galima tikėtis iš Sophi?- nusijuokė,- Mane taip pat košėmis maitindavo, kai būdavom studentės.

-Studentės?- lyg susitarę paklausėme su Luke.

-Taip, taip, studentės. Kartu baigėme tą pačią kolegiją,- ji prisėdo ant sofos.

####

Ilgesnė dalis, vauu :))