-O tai kodėl Jackson man sakė, kad Tu mane išprievartausi?- nieko nesupratusi paklausiau.
-Aj... Nes tai buvo mūsų plano dalis,- atsakė, lyg prisimindamas viską.
-Kokio plano?- sumišau.
-Patikrinti Tave,- ramiai kalbėjo.
-Patikrinti dėl ko?- vis dar nesupratau.
-Ar galėtum būti mūsų grupėje, kai vartojami narkotikai ir panašiai...- pasakė, perbraukdamas ranka per plaukus.
-Vistiek mano smegenys neišneša, prie ko čia išprievartavimas...- atsisėdau ant motociklo, nusukdama nugarą į Tyler.
-Dieve, koks skirtumas, vistiek nelabai suprasi. Aš nemoku paaiškinti,- girdėjau jo nervingą balsą ir galiu garantuoti, kad jis pavartė akis.
-Tai blemba... Viskas vyksta su manimi ir koks skirtumas?!- atsisukau į jį, baimės jam jau nebejaučiau.
-Oh My goooood, bet Tu tai rimtai kaprizinga...- stipriai išpūtė orą ir pavartė akis.
-Paaiškink,- paliepiau ir sukryžiavau rankas ant krūtinės, įsispoksojusi į ežerą.
-Nemoku, kaip nesupranti...- pasakė,- Rimtai?- išskietė rankas ir pažvelgė į dangų. Staiga pradėjo stipriai lyti, o mūsų drabužiai nuo lietaus mūsų neapsaugojo, tai teko greitai lėkti.
-Palauk, matai ten yra pavėsinė,- ištiesė ranką link kito ežero kranto.
-Tai paskubam,- pasakiau ir užlipusi ant motociklo, užkūriau jį. Mano kūnas beveik jau buvo permirkęs, bet namo tikrai nevažiuosiu... Privažiavus prie pavėsinės, greit abu nulipome nuo motociklų ir nulėkėme. Atsisėdau pavėsinėje ant suoliuko ir šalia įsitaisė Tyler, bet aš truputi pasislinkau į kitą pusę.
-Ufff...- sudėjavau ir pasitryniau pečius, nes pasidarė šalta.
-Tau šalta? Imk,- nusivilkęs striukę uždėjo ant mano pečių.
-Nereikia,- mano balsas suvirpėjo nuo šalčio.
-Ne, nereikia, tik virpi visa,- šyptelėjo.
-Na gerai, ačiū,- labiau įsisupau į jo striukę. Galėjau užuosti jo vyriškų kvepalų ir neryškų cigarečių kvapą,- O Tu žinai, kad cigaretės kenkia plaučiams?- paklausiau.
-Aišku, kad žinau,- pasakė užsižiūrėjęs į vieną tašką.
-Tai kodėl rūkai?- paklausiau, atsisukusi į jį.
-Pirmąkart, kai pabandžiau buvo šlykštu, bet kai pabandžiau antrą kartą, norėjosi ir trečio, ir ketvirto, ir penkto karto. Tai lygiai taip pat, kaip ir narkotikai, pabandęs negali atsikratyti,- jis kalbėjo, lyg pasišlykštėdamas savimi.
-O Tu nenori pabandyti nebevartoti?- bandydama išgelbėti pokalbį, kalbėjau pozityviau.
-Kaip?!- jis suriko ir aš krūptelėjau.
-Paprastai,- tyliai pasakiau, kad jis nepradėtų šaukti.
-Tu supranti, kad neįmanoma?!- vėl sušuko ir aš vėl krūptelėjau, bet atsistojau ir nuėjau po lietum, numetusi jam jo striukę.
Lašai skverbėsi pro mano rūbus iki mano odos. Plaukai jau visiškai peršlapo. Pajutau Tyler rankas ant mano juosmens.
-Atleisk,- jis sušnabždėjo man į ausį, o aš nusistebėjau dėl jo švelnumo. Ir dėl kažkokių nežmoniškų instinktų aš atsisukau į Tyler ir kibau į bučinį. Mano rankos stebuklingai atsidūrė jo plaukuose. Jis atsakė į mano bučinį. Bet susivokus, greit atsitraukiau nuo jo.
-Atsiprašau, aš netyčia,- nusisukau ir nuėjau arčiau ežero. Šalčio jau nebejaučiau, galbūt dėl susikaupusios įtampos.
-Viskas gerai, man patiko,- jis priėjo arčiau manęs. Aš atsisėdau ant šlapios žemės, nesvarbu, kad mano užpakalis bus žemėtas. Tyler taip pat atsisėdo šalia. Pasijutau nekaip, nes aš jį pabučiavau, nors aš jam nieko nebejaučiu. Nebent tik dėl patrauklumo...
-Tau jau nebešalta?- paklausė ištiesęs rankoje striukę.
-Nebe, pasirodo lietus šiltas,- nusišypsojau, žiūrėdama į ežerą į kurį taškėsi lietaus lašai ir taip atrodė, kad ne lietaus lašai, o vanduo, kaip iš kibiro bėga,- Gal nori pasimaudyti?- greit kažką sugalvojau, kad tik tema nepasikreiptų link bučinio.
-Tikrai?- nustebęs paklausė,- aš tai labai norėčiau,- nudžiugo ir atsistojęs nusivilko megztinį, marškinėlius ir taip pasirodė jo ištobulintas kūnas,- O tai Tu su rūbais maudysiesi?- paklausė nusijuokęs, o aš supratau, kad per ilgai jį stebėjau. Atsistojau visa išraudusi ir greit pradėjau rengtis drabužius, taip pasilikdama tik su ilgais marškinėliais,- tai ir marškinėlius vilkis,- pasakė jis nusijuokęs.
-Dar ko norėtum?- suprunkščiau.
-Kad nuogai nusirengtum,- pasakė jis išsišiepęs.
-Bet Tu rimtai debilas esi,- pasakiusi ėjau link kranto,- džiaukis, kad dar tokia gera aš Tau... O neišvažiavau namo, tą pačią akimirką, kai išvydau Tave...- sumurmėjau.
-Gerai, gerai tyliu,- atsisukusi į jį, pamačiau, kad jis stovėjo tik su apatiniais, todėl greit vėl nusisukau.
-Kas blogai?- paklausė jis.
-Nieko, nieko,- greit sumaliau.
Kojų pirštais siekiau vandenį, šiurpuliukai perėjo per kūną, nors ir vanduo nebuvo toks šaltas, koks maniau esantis.
-Kodėl Tu tokia graži?- nuo jo klausimo, man dar labiau pašiurpo oda...
####
Na va, tokia trumputė dalis ;)
Prašau vote, comment. Labai ačiū!
Kitai daliai - 5 vote ;) Ačiū!
Bye ;*
ŞİMDİ OKUDUĞUN
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Genç Kurgu„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...