Susikryžiavusi kojas sėdėjau lovoje ir mąsčiau, galvojau. Kodėl mano gyvenimas turi būti toks? Kodėl jis viena didelė klaida? Kodėl, kodėl?
-Felicia! Valgyt!- užriko mama.
-Mama, nenoriu!- atrėkiau.
-Tu nevalgei jau visą mėnesį!- suriko, žinoma ji visuomet mėgsta pagražinti tiesą.
-Taip, taip, nevalgiau, kurgi ne,- sumurmėjau sau po nosimi. Pasiėmiau knygą, kurią pradėjau skaityti stovykloje, tiesą sakant perskaičiau tik 5 puslapius. Taip, per 10 dienų, tik 5 puslapius...
-Felicia! Ateik čia!- vėl užriko mama. Pavarčiau akis, padėjau knygą ant lovos ir išsiridenau iš lovos. Nušokau laiptais į apačią. Mama stovėjo prie viryklės, iš kvapo galima buvo spręsti, kad vėl virė košę. Košės, sriubos, košės... Įgriso iki gyvo kaulo... Mama stengiasi maitintis ir maitinti šeimą sveikai, nes pasak jos visokie kepsniai, picos, kiaušiniai, kenkia sveikatai ir dėl šių dalykų prisideda vienas kitas kilogramas, kuris tikrai nereikalingas, nei man, nei mano mamai.
-Taip, ponia Sophia,- sarkastiškai kreipiausi į mamą. Ji atsisuko su šaukštu rankose. Keliais žingsniais priėjo prie manęs ir įbruko į burną šaukštą.
-Valgyk, dar numirsi,- pasišaipė mama. Pažiopčiojau burna, vaidindama ją ir sunkiai nurijau košę.
-Fuuu... Mama, mane jau įgriso visos tos košės, gali kažką normaliau padaryti? Tarkim kaip stovykloje?- paklausiau.
-Iš kur tavo manymu, turiu žinoti ką ir kaip ten ruošė maistą?- nusisukusi link viryklės, šaukštu maišė košę. Prisėdau ant baro kėdės ir ignoravau mamos klausimą.
YOU ARE READING
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Teen Fiction„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...
