"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

16 Dalis

-Aš ir nieko daryti nežadėjau, tik reikalauju, kad neišvažiuotum,-šyptelėjo jis.

-O kas bus jei išvažiuočiau?- nulenkusi galvą, sušnabždėjau, norėjau, bet ir tuo pačiu nenorėjau, kad jis tą išgirstų.

-Tuomet, geruoju tikrai nesibaigs,- jis išgirdo mano klausimą. Daugiau bijojau prasitarti, todėl tylėjau. Jis suspaudė mano riešą stipriau, kas privertė mane sudejuoti iš skausmo.

-Auč... Skauda,- tyliai ištariau, jis paleido mano ranką ir aš pasitryniau riešą. Žvilgtelėjau į vaikinus, Finn žiūrėjo į žemę pasirėmęs į motociklą, Jackson stebėjo mane, su gailesčiu akyse, o Tyler numetė cigaretę ant žemės, ją užmindamas koja.

-Bandom?- paklausė Tyler.

-Prie jos?- susiraukęs paklausė Finn ir žvilgtelėjo į mane.

-Ką ji padarys?- jis ėjo link medinio, pūvančio stalo.

-Tu sakai, Tu žinai...- pakilo nuo motociklo Finn. Tyler pasilenkęs, atkabino nuo stalo apačios, pritvirtintą maišelį. Finn iš kuprinės išsitraukė lapus.

-Kas vyksta?- paklausiau Jackson, kuris stebėjo juos.

-Kokainas,- tiksliai neatsakė į klausimą, bet aš supratau.

Į ką aš įsivėliau? Šūdas...

-Bandysit?- atsisukęs Tyler paklausė mūsų su Jackson traukdamas iš maišelio, mažas permatomas pakuotes, kuriuose švytėjo balti milteliai. Aš greit papurčiau galvą, o Jackson ramiai tarė:

-Pažįsti mane, juk žinai, kad aš nevartoju...

Ačiū Dievui! Nors vienas normalesnis žmogus yra...

Stebėjau Finn ir Tyler. Tyler paėmęs iš Finn popieriaus lapą, padėjo ant stalo ir pabėrė kokainą ant lapo. O Finn tuo tarpu kitus 2 popieriaus lapus susuko į ritinėlius ir vieną padavė Tyler. Aš nusisukau, nes man tai šlykštu ir žiauru. Kai man ir mano klasiokams, mokykloje buvo pasakojama apie narkotikus, aš buvau pasišlykštėjusi.

-Jie gal nėra matę pasekmių?- paklausiau Jackson, kuris stovėjo nuo manęs už metro.

-Mes,-ištarė,- esame matę net ir realias pasekmes.

-Tai kodėl jie vartoja?- paklausiau ir atsisėdau ant žemės.

-Kartą pabandęs, nebesustosi...- pažvelgė į mane,- todėl aš ir nebandau.

-O mano manymu, viskas įmanoma, sustoti vartoti taip pat,- pasakiusi sukryžiavau kojas.

-Jiems- ne,- atsisėdo šalia manęs, tik veidą nusukęs į kitą pusę.

-Bet juk... Kiek žinau nuo kokaino, pažeidžiama nosies gleivinė...- pasakiau žiūrėdama į savo rankas.

-Tiksliau,- tarė,- Vietoje dviejų šnervių gali tapti viena,- suprantamiau pasakė.

-Fuu... Tai šlykštu...- užsimerkiau ir užsidengiau veidą ir pabandžiau pagalvoti apie gražius vaizdus: gyvūnėlius, motociklus ir Mayą.

-Kodėl Jūs man neleidžiat važiuoti?- paklausiau jo, bet aš Jackson nebijojau, nes jis atrodė nuoširdus.

-Aš leidžiu... Bet... Patarčiau bėgti, važiuoti kuo greičiau,- pasakė atsisukęs į mane ir vėl jo akyse mačiau gailestį.

-Kodėl?- išsprogdinau akis,- Kas, kas bus?

-Manau... Tyler galėtų šiandien...- nenorėjo pratęsti ir jis žvilgčiojo į visas puses.

-Ką šiandien galėtų?- nesupratau.

-Išpr...

-Išprievartauti?- pertraukiau, tyliai ištardama ir išsigandusi.

####

Šiandien ta dalis paskutinė, tą galiu užtikrinti, nes nebeturiu į priekį pasirašius :D Reik rašyt, kad kitas dienas galėtumėt skaityt :D

Ačiū! Myl ;)**