-Maya?- prabilo Jasmine.
Ir man nepastebimai nusirideno ašara skruostu. Nusišypsojau ir užkimusiai prabilau:
-Jasmine.
Ji greit krito man į glėbį ir aš paleidus Luke ranką, ją stipriai suspaudžiau tarp rankų. Išgirdau jos kūkčiojimą ir tuomet greit pati pravirkau. Jasmine ištiesė ranką į Luke ir pristūmė šalia mūsų, kad jis nestovėtų kaip stulpas. Visi trys apsikabinę stovėjome labai ilgai ir mes abi su Jasmine verkėme, kol neatėjo jos mama.
-Maya? Luke?- nesupratusi Felicijos mama, pertraukė mūsų glėbesčiavimus.
-Sveiki, ponia Sophia,- maloniai pasisveikino Luke.
Mes visi pasileidome iš glėbio ir aš tiesiog pasimečiau. Felicijos mamos nemačiau 6 mėnesius ir nežinau kodėl, bet tiesiog nieko nesakiau ir stipriai apsikabinau ją. Ji nustebusi pastovėjo, bet tuoj pat mane suspaudė glėbyje.
-Jūs žinotumėt, kaip man jos trūksta...- apsiverkusi iškūkčiojau.
-Maya, mums taip pat. Labai, labai. Aš Tave puikiai suprantu, brangioji, - iš jos balso supratau, kad ji taip pat apsiverkė,- Vis dar negaliu susitaikyti su šia mintimi...
Sophia paleido mane iš glėbio ir pro ašaras, kurios riedėjo jos sausu skruostu, pasakė:
-Užeikit, nešalkit...
Ji pravėrė plačiau duris ir rankos mostu parodė užeiti. Mes įžengemė ir apsidairiusi aplink tuos namus, kuriuose mes su Felicia lakstėm kaip pašėlusios, vėl pravirkau. Pajutau ant juosmens stiprias ir tvirtas rankas - jos priklausė Luke ir jis sušnabždėjo man iš už nugaros.
-Ššš... Viskas gerai, Tu gali, Tu ištversi,- jis mielai guodė mane.
-Ačiū,- sušnabždėjau jam atgal.
-Maya? Čia Tu?- pasigirdo vyriškas, sodrus balsas, sklindantis iš virtuvės pusės,- Čia tikrai Tu...
Pro virtuvės duris išėjo Felicijos tėtis - Harvey.
-Sveiki,- nedrąsiai pasakiau ir nusišypsojau puse lūpos, su ašaromis akyse.
Jis greit priėjęs mane apsikabino ir pakėlė mane nuo grindų. Rankomis apsikabinau Harvey.
-Mes Tavęs labai, labai pasiilgom,- Felicijos tėtis kalbėjo atvirkščiai nei jos mama, jis kalbėjo su džiugesiu.
-Aš taip pat Jūsų pasiilgau...
Girdėjau ponios Sophios, Jasmine ir Luke balsus - jie tarpusavyje kalbėjosi.
Felicijos tėtis gražino mane ant grindų.
-Užteks tų ašarų. Kas gersit arbatos, kavos?- nuskambėjo per prieškambarį Jasmine balsas.
****
PO KELERIŲ METŲ
Autoriaus pozicija
Erdvioje terasoje, apgaubtoje stiklu, ilsėjosi visa šeimyna. Pro langus skverbėsi šviesūs saulės spinduliai.
-Mažyt, ateik čia!- meiliai suriko Tyler.
Prie tėčio, greitai prilėkė mažytė rudų plaukų mergaitė. Jos tamsiai rudo akys įsistebeilijo į vyrą.
-Taip, tėti?- ji gražiai prisistatė, nenustovėdama vietoje ir rankomis kilnodama savo suknytę.
-Feliciuk, reikia, kad Tu mamytę ir broliuką, pralinksmintum, savo gražiomis dainomis,- mergaitės tėtis - Tyler, pakėlė ją ant rankų ir pamėtė į aukštį.
Ji keletą kartų pakrykštavo linksmu balsu ir tėtis ją nuleido ant žemės.
-Gerai,- ji paplojo rankomis ir pasišokinėdama nuėjo iki mamos Keit, kuri ilsėjosi ant gulto ir švelniai glostė pilvo iškylimą.
-Mamyte,- mažoji Felicija, kreipėsi,- tėtis sakė, kad Tau ir broliukui padainuočiau.
-Jei tik nori, brangute,- nusišypsojusi mama, paglostė mergaitės skruostą.
-Noriu! Broliukas apsidžiaugtų,- nusišypsojusi mergaitė, paglostė motinos pilvą.
-Taip, tikrai,- užtikrino mama šypsodamasi.
Mergytė nusišypsojus užtraukė lėtą, bet linksmą dainelę. Mama švytėjo iš laimės, o tėtis tiesiog stebėjo jas, su šypsena veide.
Tyler labai dažnai prisimena apie Feliciją, kurią pažinojo jau senai. Bet niekaip negali pamiršti jos gražaus veido ir nuostabių raudonų plaukų. Jei ne Keit - jo vaikų mama, jis niekuomet nebūtų sau atleidęs. Bet vis dėl to vyresniosios Felicijos spėlionės išsipildė Ir blogi berniukai gali pasikeisti.
####
Tam tada dam!! Pasibaigė!!! Taigi vis dėl to atkūriau pabaigą į gerąją pusę :)) Nežinau, man ta istorija toks prikeptas blynas, kad baisu pažiūrėt... O unpublishint nenoriu, vistiek tiek darbo sukišta :// Gaila..
:DD Kaip visada nusigrybauju su tais autorės žodžiais :D , bet manau, kad viskas istorijoje dabar aiškiau, nei pirma :))
Labai ačiū, kad visuomet mane palaikėte, votinot ir komentavot ;*** Labaaaai Jums ačiūū!! Jūs nuostabūs!!
Ypač kreipiuosi į gretavais, BabySugar23, sleepyc00kie ir Vaidą ;)*** <3 Labai didelis AČIŪ Jums!! Myliu Jumis, mergytės <3 ;*** Jūs negailėjot labaaai malonių komentarų ir man daug reiškiančių Vote!! ♥♥♥
VOCÊ ESTÁ LENDO
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Ficção Adolescente„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...