"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

22 Dalis

Nuo durų pusės, pirmoje eilėje, paskutiniame suole sėdėjo Tyler su Finn, o prieš juos Jackson su kažkokiu, šviesiai rudų plaukų, vaikinu. Tyler žiūrėjo į mane su nieko gero nežadančia šypsena.

-Ei, eime,- timptelėjo už rankos tėtis, o aš supratau, kad aš buvau užsisvajojusi. Nusekiau tėtį, kuris ėjo link Mayos. Jos suolas buvo nuo durų, 2 eilėje, priešpaskutiniame suole.

-Sveika,- nedrąsiai ištariau ir atsisėdau prie jos, o tėtis atsisėdo priekyje manęs.

-Sveika,- apsikabino,- Laba diena, pone Harvey. Jau grįžot? Taip greit?- paklausė Maya su šypsena.

-Labas, labas, Maya. Taip, taip grįžau,- atsisukęs prakalbo.

-Felicia, tik ir kalbėdavo, kaip pasiilgo Jūsų,- šyptelėjo Maya, trumpam žvelgdama į mane. Aš tik žiūrėjau į stalą ir galvojau apie Tyler. Klausimai sukosi galvoje. Pagrindinė klausimo pradžia "Kas būtų, jeigu būtų...".

-Felicia, kažkokia Tu šiandien nesava,- pajudino mane Maya ir aš atsibudau iš apmąstymų.

-Sava, sava,- atkirtau Mayai,- Tėti, gali paduoti mano kuprinę?- pasilenkusi link tėčio paprašiau.

-Galiu,- padavė kuprinę.

-Ačiū,- pasiknaisiojusi joje išsitraukiau užrašų knygutę ir penalą. Nežinau kodėl, bet jutau Tyler žvilgsnį į mane. Stengiausi neatsisukti į jį iš smalsumo, kad patvirtinčiau savo spėjimus. Ištiesiau atgal tėčiui kuprinę ir jis padėjo ją ant kitos kėdės,- O kur Tavo tėvai?- paklausiau Mayos.

-Mama turėtų greit ateiti, jai reikia atsiprašyti iš darbo,- šyptelėjo,- Būtų gerai, kad paskubėtų.

-Tėti, patrauk kuprinę, priimsi atsisėsti Mayos mamą,- sušnabždėjau persisvėrusi per suolą.

-Aha,- jis padėjo kuprinę prieš save ant suolo. Apžvelgiau klasės priekį, nes bijojau susitikti Tyler žvilgsnį. Klasė ir pati mokykla, buvo neseniai restauruojama, todėl čia jauku ir švaru. Stalai ir kėdės nauji. Pati mokykla moderni, o klasė taip pat. Klasės šonuose, prie sienų, išrikiuota apie 15 kompiuterių, ant mokytojos stalo taip pat stovėjo kompiuteris, tik žymiai geresnis, nei prie sienų. Priešingoje pusėje, nei durys, apšviečia klasę 4 dideli langai. O priekyje klasės, žinoma beveik per visą sieną didžiulė lenta, o prieš ją mokytojos stalas, apkrautas, tvarkingai surūšiuotais segtuvais ir popieriais. Pro duris įžengė, seniai pažįstama moteris, Mayos mama.

-Laba diena,- švelniu balsu pasisveikino.

-Sveiki, sėskit,- mokytoja parodė į suolus. Mayos motina apsidairiusi ėjo link mūsų, Maya iškart pirštais parodė į vietą, kurioje šalia sėdėjo mano tėtis Harvey.

-Sveiki, ponia Melisa,- mandagiai pasisveikinau.

-O, sveikute, Felicia,- Melisa šyptelėjo ir klestelėjo į suolą. Pasigirdo skambutis.

Aš nesuprantu, rugsėjo 1, pamokų nėra, tai pošimts, kam tas skambutis...

-Dar kart visiems, laba diena,- pasisveikino mokytoja atsistojusi nuo kėdės. Mes atsekę jos pavyzdžiu, taip pat atsistojome,- sėskit, sėskit,- rankų gestais parodė, kad sėstumėm,- Visi nauji veidai, kol kas nieko iš Jūsų nepažįstu, bet manau, kad ateis laikas ir susipažinsime, gerai sutarsime,- kaip visad mokytojai pradeda savo kalbą, siekdami sužavėti ir tėvelius ir vaikus, kad kokie geri mokytojai...

Nesigilinau į tai ką kalbėjo, tiesiog akimis vis pažiūrėdavau, tai į mokytoją, tai į klasiokus, su kuriais tikiuosi labai gerai sutarsim... Tikiuosi... Išskyrus Tyler...

-Na, o dabar pažaisime žaidimą, kad labiau vienas su kitu susipažintumėm,- pasakė mokytoja. Visi stojosi ir aš su jais,- ne, ne, nereikia,- nusijuokė,- sėskit, pažaisime iš savo vietų,- mes visi atsisėdom,- Tėveliai, gaila, bet šį žaidimą žaisime su Jūsų vaikais,- šyptelėjo,- Gerai, dabar taip,-sunėrė savo pirštus,- pirmasis pasako savo vardą, antrasis pasako savąjį ir pakartoja pirmojo, trečiasis pasako savo ir pakartoja pirmojo ir antrojo, na ir taip toliau. Supratot ar nelabai?- paklausė mokytoja. 

-Supratom, taip, aha,- pasigirdo atsakymai iš klasės ir buvo mažas šurmulys tarp kai kurių klasiokų.

-Gerai, tuomet. Ei šaa, vaikinai...- sudrausmino,- Aš pradėsiu pirma, o po manęs eis šita eilė, po to šita ir šita,- ranka parodė,- Pradedam. Aš esu Sara, dabar Tu.

-Aš esu Bellamy, o čia Sara,- atsistojęs pasakė vaikinas, sėdėjęs pirmame suole.

-Aš esu Ethan, čia Sara, čia Bellamy,- atsistojo ir parodė delnu.

Visi pagal eilę vardino savo vardus ir kitų. Ir atėjo mano eilė, truputi jaudinausi. Atsistojau ir pradėjau vardinti:

-Aš esu Felicia, čia Sara, čia Bellamy, čia Ethan, čia Emily, Madison, Olivia, Abigail, Luna, Damon, Daniel, Lola, Kaleb, Maya,- išvardinus atsidusau ir sėdau atgal.

-Šaunuolė,- pagyrė mokytoja, aš šyptelėjau. Visi toliau vardino, kol atėjo Tyler eilė, jis buvo paskutinis.

-Manau aš esu Tyler,- šyptelėjo ir pradėjo vardinti,- ...Daniel, Lola, Kaleb, Maya, o čia FELICIA,- jis pasakęs pervėrė mane žudikišku žvilgsniu ir šyptelėjęs toliau vardino,- Noah, Liam, Mia, Evelyn, Thomas, Jackson ir Finn. Kokie mūsų gražūs vardai,- šyptelėjo, iš jo grupelės kažkas nusijuokė ir Tyler atsisėdo.

-Ačiū, na va pabaigėme, dabar išdalinsiu lapus, kuriuose surašytos Jūsų rytojaus dienos laikinos pamokos, o ryt gausit jau visų metų tvarkaraštį,- prakalbo mokytoja.

****

-Gerai, manau jau viską aptarėme, galite jau eiti,- pasakė Sara,- susitiksime ryt. Dauguma greit pakilo ir išbėgo. Mes su Maya pakilome iš suolų ir pranešėme mūsų tėvams, kad eisime į lauką. Pasiėmiau kuprinę.

-Gerai, pasilinksminkite,- tarė Mayos mama.

-Iki,- surikome abi ir išbėgome į lauką.

-Einam galbūt į parką,- pasiūliau, kol mes ėjome.

-Okey, varom, norėčiau pabūti ten,- mirktelėjo akimi. Ėjome šaligatviu, kol pro mus praūždavo viena kita mašina. Įžengėme į parką, kur aplink ošė medžiai. Žmonių visiškai nebuvo, nebent buvo matyti, kažkur tolumoje.

-Ką veikinėjat gražuolės?- išgirdau iš už nugaros vyrišką balsą, kurį gerai pažįstu, o dėl jo man pašiurpsta oda. Greit apsisukom su Maya ir išvydom, Tyler, Finn ir tą kitą vaikiną Thom'ą.

-Dinkit nuo mūsų,- su išgąsčiu balse surikau.

-Tu juos pažįsti?- Maya sušnabždėjo,- Palauk, tai juk vienas iš jų buvo stovykloje,- dabar ji nudžiugo.

-Maya, neik prie jų,- pasakiau jai, bet ji nekreipė dėmesio.

-Sveikas, Tu iš stovyklos?- paklausė, priėjusi prie Tyler.

-Jo,- šyptelėjo,- dabar dar ir būsim klasiokai,- pakilnojo Tyler antakius.

-Maya, mums laikas eiti,- bandžiau ją atitraukti nuo jų. Ji numojo ranka man,-Atsiprašau, bet mes privalome eiti,- priėjusi prie jos paėmiau už rankos.

-Felicia,- ji ištraukė ranką iš manųjų ir piktai suriko,- kas Tau yra?!- pasijutau klaikiai, Maya ant manęs užrėkė? Dėl kažkokių puspročių? Vėl mano principai išsiveržė virš visko ir aš pasitraukusi nuo jų išėjau,- Felicia, kur tu eini?- girdėjau kaip mane ji šaukė. Atsisukusi parodžiau vidurinį pirštą ir iškelta galvą palikau ją.

####

Ilga dalis, taip? ;o Žodžiu nepykit, kad nebuvo ši dalis labai įdomi, tiesiog reikėjo man pasakyti visų Felicios klasiokų vardus :) Tikiuosi suprasit mane :) Ačiū už palaikymą!

Prašau labai vote ir comment :))  Labai trūksta. Bent 2 komentarai ir kelsiu naują dalį ;) Atsiprašau, kad taip reikalauju, bet tiesiog juk visiems norisi, kad darbas būtų įvertintas :>

Myl ;)**