„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko.
Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...
-Oh my God, jau pusė penkių...- tyliai ištariau šnibždėdama.
Ryt jau į mokyklą. Sušikti mokslai... Tuo labiau, kai aš devintokė... Reikia susiruošti rytojui.
Nuėjau iki drabužinės ir atidariusi visu pločiu duris, pradėjo ieškoti akimis suknelės ar sijono, kuo galėčiau pasipuošti rugsėjo 1. Akys sustojo ties juodo, trumpo sijono išsitraukiau jį ir padėjau ant lovos, tuomet ieškojau baltinukų ar megztinio. Išsitraukiau šviesų megztinuką su juodais dryžiais. Iš stalčiaus išsitraukiau juodas kojines virš kelių, o nuo lentynos paėmiau baltus „Converse" sportbačius. Atsisėdau ant lovos tarp rūbų.
Kokia man čia šventė, kad turėčiau puoštis... Pfff... Aš to pragaro tikrai nelaukiu, tai apsirengsiu paprastai.
-Felicia, pas Tave Maya atėjo!- suriko mama iš apačios. Atsistojau ir truputi pakilo nuotaika išgirdus Mayos vardą. Išėjau iš kambario ir lipau laiptais.
-Ji šiandien blogos nuotaikos, nekalba su manimi, visą dieną prabuvo užsidariusi kambaryje. Pakalbėk su ja, Tu visad ją pralinksmi... ,- girdėjau kaip mama kalba,- O štai ji ir čia!- nukreipė temą, kai aš pas jas atėjau. Mama išėjo į svetainę ir išsidrėbė ant lovos.
-Sveika!- sušuko ir apsikabino mane, aš sugniaužiau rankose jos megztinį ir stipriau suspaudžiau.
-Ei, ei, nebedusink manęs,- ištarė, dusliai kosėdama.
-Oj atleisk,- atsitraukiau, šyptelėjau pirmą kart per dieną.
-Tai kas vyksta, ko su mama nebendrauji?- paklausė susirūpinusiu veiduku.
-Viskas gerai, tiesiog nėra nuotaikos,- dirbtinai šyptelėjau,- Eime į kambarį,- mostelėjau ranka link laiptų.
-Ok,- ji greit užstraksėjo laiptais, o aš po jos.
-Na tai pasakok, kaip su tėvais?- paklausiau, turėdama galvoje motociklą. Įėjome į kambarį.
-Ne kas, ne kas...- patempė lūpą,- bandžiau kalbėti, bet kaip visad neleidus normaliai pakalbėti, jie mane pertraukia nuskaitydama suknistus moralus...- ji atsisėdo ant lovos ir paėmė pagalvėlę, ką ji mėgsta daryti.
-Hmm...- bandžiau kažką sugalvoti,- nepamiršai mano motociklo?- paklausiau.
-Nepamiršau, tik tame esmė, kad man nelabai patogu jį iš Tavęs imti...- mėtė pagalvėlę rankose ir trumpam žvilgtelėjo į mane.
-O Dieve, mano mocas patogus yra,- nusijuokiau.
-Eik Tu, gaidy,- trinktelėjo į petį ir nusijuokė.
-Asiliau, tylėk ir imk mano mocą,- atgal trinktelėjau.
-Manau, kad ir kurį laiką ištversiu be jų,- vėl surimtėjo.
-Žinai, ką?!- sušukau ir pamosikavau rankomis, nes man į galvą atėjo geniali mintis.
-Nu, nu?- nudžiugus tarė.
-Aš kai ką sugalvojau, nes aš protinga esu,- nusijuokiau,- žodžiu, gali pasiimti lapuką,- lėtai kalbėjau, kad ją erzinčiau,- tada pasiimti rašiklį.
-Gaidy, greičiau sakyk,- vėl trinktelėjo į petį.
-Gerai, gerai...- šyptelėjau,- lapelyje parašyk tą, ką nori pasakyti mamai ar tėčiui, bet tai rašyk, be jokių pykčių ir panašiai, bet rašyk meiliai, gražiai ir taip toliau...- dėsčiau savo mintį,- po to gražiai supakuok į voką, kad būtų malonu skaityt ir padėk gerai matomoje vietoje, kur niekas kitas, bet būtent tėtis ar mama jį rastų,- pakilnojau antakius, baigdama savo poeziją. Ji žiūrėjo į vieną tašką porą sekundžių ir tuomet greitai atsisuko su didele šypsena veide ir suriko.
-O Dieve, o Dieve, nebūčiau taip sugalvojus, dėkui, dėkui, dėkui!- apsikabino mane ir pargriovė ant lovos, taip išbučiuodama mano žandus ir apsikabindama.
-Gerai, gerai užteks, nebežviek,- nusijuokiau ir ji atsitraukė šypsena veide ir mes atsikėlėme.
-Kaip ryt rengsies?- nukreipė temą.
-Šitaip,- parodžiau ranka į kitą lovos pusę.
-Nu eikš, pasimatuok,- atsikėlė ir patempė man ranką.
-Ahhh... Tyngiu...- atsipalaidavau ir kritau ant lovos, bet ji nepaleido mano rankos.
-Einam, einam, man įdomu,- patampė porą kartų už rankos.
-Gerai, gerai,- pavarčiau akis ir atsistojau. Nusivilkau visus rūbus ir numečiau ant žemės (tai mano įprotis).
Pagriebiau iš Mayos rankų sijoną, užsimaukšlinau, paėmiau megztinį, užsivilkau ir kraštus susikišau už sijono. Paėmusi nuo grindų kojines, užsimoviau.
-Va,- išsitiesiau ir apsisukau,- dar trūksta batų, bet tingiu autis.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
####
Dalis nieko gero, bet ką darysi, laiko neturiu dabar, o reikia Jums kokią dalį susukti :D
Tai laukit rytojaus arba GAL GAL šiandien dar įkelsiu :))
