"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

20 Dalis

****

-Iki rytojaus,-pasakiusi, patempiau apatinę lūpą.

-Iki,- suvirpino lūpas, kad atrodytų lyg verktų. Priėjusi prie Mayos, ją apsikabinau, o ji įmurkdė galvą man į petį. Maya atsitraukė ir šyptelėdama patraukė link durų ir po akimirkos jos jau nebebuvo matyti. Užlipau laiptais į antrą aukštą ir tipenau į kambarį.

Nors kiek pakėlė nuotaiką, bet aš jai negaliu sakyti apie Tyler... O apie Luke? Sakyti? Rimtai, juk jis turėjo paskambinti ar parašyti žinutę, bet žinutės nėra, tai ir nereikia...

Įkritau į lovą ir galvą panardinau į pagalvėles. Vėl prisiminiau Tyler grasinimą ir apsižliumbiau, garsiai kūkčiodama.

-Tau viskas gerai?- paklausė Jasmine, pabildendama į duris.

-Taip...- stengiausi nusiraminti trumpam ir nekūkčiodama ištarti, bet vis tiek balsas išdavė, kad verkiau.

-Felicia,- kreipėsi ir įžengė pro duris,- Kas buvo?- prisėdo ant lovos ir paglostė mano nugarą, aš nenorėjau rodyti veido, tai vis dar laikiau įmurkdytą.

-Nieko, eik ša-šalin,- sukūkčiojau.

-Felicia,- vėl kreipėsi į mane,- Žinau, kartais būnu suknista višta, bet aš Tavo vyresnioji sesuo, aš Tau patarsiu, gali pasitikėti manimi,- iš jos balso sklido nuoširdumas ir supratingumas.

-Tu ne kartais būni suknista višta, bet beveik visada,- atsisukau ir nusišypsojau.

-Tebūnie,- šyptelėjo,- Tai kas nutiko?

-Aš nežinau ar galiu-u Tavimi pasi-sitikėti, aš-aš net Mayai nesakiau-u,- sukūkčiojau vėl.

-Nebijok, viskas gerai, aš Tave tik palaikysiu,- toliau glostė man nugarą ir guodė, o aš žiūrėjau į ją blizgančiomis akimis.

-Tikrai?

-Pažadu,- ištiesė mažylį pirštuką man prieš veidą ir aš su savuoju mažyliu įsikibau į jos.

-Gerai,- patraukiau pirštuką ir stipriai išpūčiau orą,- prisimeni, kai buvau stovykloje?- paklausiau ir ji linktelėjo,- Na tuomet nusižiūrėjau vieną vaikiną, vardu Tyler. Stovykloje mes gerai bendravome, kai tik susipažinome jis pabučiavo mane.

-Ta prasme, paprastai?- paklausė pakėlusi antakį.

-Ne, bet nesvarbu, aš atsitraukiau trenkiau ir nuėjau, kitą dieną jis manęs atsiprašė, tuomet pradėjome sutarti labai fainiai, kartas nuo karto būdavau su jo draugais, kartais jis su mano draugėmis,- pasakojau,- Aišku, po to buvo laikas visiems išsiskirstyti, jis man labai patiko ir panašiai, draugiškai atsisveikinom, žinoma buvo ašarų,- šyptelėjau nuo prisiminimų,- grįžau namo, viskas okey ir tuomet, tai buvo vakar, aš nuvažiuoju į degalinę ir jis taip pat ten atvyko, buvau labai nustebusi. Jis mane pakvietė pasivažinėti mocais su jo draugais, jis buvo mielas, draugiškas ir nuoširdus. Žodžiu, aš sutikau ir susipažinus su jo dvejais draugais, visi išlėkėme pasivažinėti. Jie pasuko link miško, truputi jaudindamasi aš taip pat pasukau.

-Tu ką proto netekai?- paklausė išsigandusi,- tai juk Tavęs galėjo nebelikti.

-Suprasi? Ar tikrai?- supykusi pasakiau,- Aj, apseisi ir be pasakojimo.

-Ne, ne viskas tyliu, kalbėk, klausau įdėmiai,- iškėlė rankas gindamasi nuo mano žodžių.

-Gerai,- pavarčiau akis,- Nu ir sustojome miške. Iš oro manęs pradėjo klausinėt visokių klausimų „O Tu mūsų nebijai? Tu nebijai, ką mes galime padaryti?" ir panašiai, bet jis tai sakė nesijuokdamas ar nesišypsodamas, jis tą sakė rimtu veidu ir artėdamas link manęs. Bet po to jo draugas mane išgelbėjo paprašydamas, kad nebebaugintų manęs. Tai tas šiknius Tyler, nuėjo pas kitą draugą Finn, ne tą kuris išgelbėjo mane, kitą, nu ir jie pradėjo uostyti narkotikus,- suspaudusi lūpas įkvėpiau ir iškvėpiau,- Tas kitas, kuris išgelbėjo, jo vardas Jackson, jis nevartoja, jis man pasakė,- prisiminusi Jackson žodžius, skruostais pradėjo tekėti ašaros,-kad, kad, tas Ty-Tyler nori mane išprievartauti,- pradėjau kūkčioti ir verkti.

-O siaubas!- užsiėmė už burnos.

-Bet aš pabėgau, Jackson pagalba.

-Aš labai džiaugiuosi, kad Tu čia,- pasilenkusi apsikabino mane.

-Palauk, tai dar ne viskas,- nežymiai papurčiau galvą,- jis parašė žinutę,- paėmiau telefoną nuo spintelės ir padaviau jį Jasmine. Perskaičiusi,ji delnus priglaudė prie burnos, o jos išsprogusios akys stebėjo žinutę, vis iš naujo skaitydamos.

-O, Felicia,- jai išriedėjo viena ašara, nesitikėjau, kad jos tokia reakcija bus,- Į ką Tu įklimpai, vargšele?- vėl apsikabino.

-Aš ne-nežinau,- dar labiau prapliupau ašaromis,- Aš –aš bijau kur no-ors eiti, aš bijau-u, nežinau ko tikėtis. Maya bu-uvo praskaidrinus dieną, bet–bet negaliu, tiesiog nekreipti dėmesio į žinutę,- kūkčiojau ir kūkčiojau.

-Šaaa...- guodė mane,- šaa... Išvengsime to... Susitvarkys viskas...

-Aš nemanau, kad kažkas gali susitvarkyti, aš mačiau, kaip jie vartoja, nemanau, kad jie mane paleis,- rankomis nusivaliau veidą ir apsiverčiau ant nugaros.

-Felicia, reikia pasakyti mamai,- pranešė.

-Ne, Jasmine, ne. Mama pati savęs nemoka apsiginti, kaip ji galės mane apginti, aš nenoriu velti jos į tai,- purčiau galvą.

-Bet ji juk mūsų mama, mes turime pasakyti, mama kreipsis į policiją ar kur nors kitur,- Jasmine kalbėjo.

-Ne, ne Jackson išgelbėjo mane, galbūt ir mano gyvybę, jei tai perduosim policijai, Jackson taip pat suims kaip ir Tyler su Finn, kaip jų bendrininką, tuomet jie visi keliaus į nepilnamečių kolonija, o aš to tikrai nenoriu linkėti Jackson...- dabar jau bijanti ne dėl savęs, o dėl Jackson, kalbėjau.

-Bet Felicia, mes turime tą padaryti,- įtikinėjo.

-Jasmine, Tu prisiekei, kad galiu Tavimi pasitikėti, tai kur tas pasitikėjimas, a-a?- klausiau jos su ašaromis akyse. Ji nieko neištarė ir tiesiog nuleido galvą,-Tu sulaužysi pažadą?

-Felicia, supranti aš noriu Tave apsaugoti, aš negaliu... Aš negaliu nieko nedaryti, kai klausimas kyla ar Tau tas Tyler nieko nepadarys, ar Tavęs neišprievartaus, ar nenužudys... Aš negaliu, tiesiog negaliu, leisti Tave kiekvieną dieną į mokyklą, žinodama, kad Tu gali būti ten nesaugi ir daugiau niekada nebegrįžti...- paskutinį žodį ji ištarė labai tyliai.

-Prašau, Jasmine. Tu mane apsaugosi, jei niekam, visiškai niekam neprasitarsi... Bet jei, Tu tą padarysi, gali atsisveikinti su manimi, kaip sese, kaip šeima, kaip drauge, kaip pažįstama...- nuleidau akis nuo jos, nes man skaudėjo širdį, dėl absoliučiai visko.

-Bet... Bet... Aš...- nusisuko nuo manęs,-Gerai,- iškvėpė orą ir pasakė, balse galima išgirsti gailestį, nusivylimą ir begalę kitų neigiamų jausmų.

####

Ohoho, 857 žodžiai, na norėjau parašyti ilgesnę, nes vakar negavot nei vienos, o šiandien turbūt taip pat nebegausit :(

Bet ačiū Jums už palaikimą!