3 Dalis

966 44 5
                                    


PRISIMINIMAS

„-Keliamės ir ruošiamės, merginos!- užrėkė mūsų vadovės balsas. Prasitryniau akis ir atsisėdau ant lovos krašto. Kojos kabėjo ore, nes miegojau lovos antrame aukšte. Pusvalandis buvo skirtas mano įprastai ryto rutinai.

-Pagaliau, flegmatike!- suriko mano „kambariokė" Ella ,- Nu Tu tai visada užgaišti ruošdamasi.

-Nu kaip gi kitaip?- nusijuokiau.

****

Yey!!! Laisvalaikis, pagaliau! Po visų tų smagių mankštų, šokių, juokelių, užsiėmimų, turime laiko, kurį galime išnaudoti, bet kokiai veiklai, kuri įtraukta į taisykles.

-Kas norėtų pasimaudyti?- paklausė Rose.

-Aš, aš!- pasigirdo šūksniai iš mūsų namelio.

-Einam, paprašysim vadovės,- mostelėjo ranka link durų Rose. Šešetukas paslinko link išėjimo.

-Vadove, vadove!- iš toli suriko Ella. Mes greit pribėgome.

-Vadove, galime eiti maudytis į ežerą, labai labai prašom,- uždususios, greitai sumalėm žodžius.

-Maudytis?- pasitikslino.

-Taip, taip.

-Galite, kaip tik šiuo metu maudosi vaikinų grupelė, ją prižiūri vadovas Bellamy,- nusišypsodama pasakė,- tik būkit atsargios,- pridūrė, kai mes bėgom link savo namuko.

-Gerai! Aha!- surikom.

****

Ėjome link ežeriuko. Iš tolo buvo matyti vaikinai, kurie grūmėsi ir taškėsi vandenyje.

-Kokie gražuoliukai,- pasakiau ir visos sukikenome.

-O tas blondinas ypač,- iš Mayos žodžių, buvo galima spėti, kad jei iš grožio nuvarvėjo seilė.

Nusimoviau basutes ir gražiai padėjau ant smėlio. Nusimečiau rankšluostį nuo kūno ir griebiau už rankos kambariokę, kuri buvo arčiausiai manęs, tai buvo Lydia. Nusitempiau ją link ežero kranto.

-Vienas, du, trys, bėgam,- ir paleidusi jo ranką pradėjome bėgti. Šaltas vanduo, perskrodė per mano odą, taip palikdamas šiurpuliukus. Vanduo pasiekė pečius ir sukaupusi drąsą, panardinau galvą. Išnirau.

-Uff... Šalta, šalta...- kalendama dantimis ištariau ir apsikabinau rankomis save.

Vaikinai kurie jau buvo apsiraminę stebėjo, atsisėdę ant kranto, mus su Lydia, kaip mes taškomės.

-Jie mus stebi,- sušnabždėjau pakilnodama antakius.

-Ouu... Damn...- taip pat pakilnojo antakius, truputi pasikreipdama šonu, kad žvilgtelėtų į vaikinus.

-O Dieve!- tyliai suklykė,- tas su žaliais šortais, su presiuku, mano,- pareikšdama, dailiai lipo iš vandens, kad atkreiptų dar didesnį vaikinų dėmesį. Pamaiva... Ji lėtai nuėjo link kambariokių ir atvedė pas mane.

Akies kampučiu apžiūrėjau vaikinus. Akys sustojo prie dailaus, ištreniruoto kūno, rudaplaukio, aukštaūgio vaikino. Jis gražus... Bet... Gaila, vaikino aš gyvenime nesusirasiu..."

PRISIMINIMO PABAIGA

"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTADonde viven las historias. Descúbrelo ahora