"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

9 Dalis

-Grįžau iš Tavęs ir sustojau prie savo namų, palikau mocą kieme ir išėjau pasiimti piniginės, nes dar žadėjau nuvaryti į parduotuvę. Dar užsikalbėjau su mama, išvis praėjo apie 15 minučių, grįžusi į kiemą, radau suniokotą savo mažylę, bet jai kliuvo, tikraaai stipriai. Turbūt aptrankė metaline lazda ar kažkuo panašaus, nes įlinkimai gilūs. O kas svarbiausia nežinau kas tai padarė...- kalbėjo ir piešė pirštu rutuliukus savo delne.

-Nesijaudink, surasim kas tai padarė,- pareiškiau,- jiems klius gerai.

-Kaip mes tą padarysim?-atsisuko į mane.

-Apklausinėsim aplinkinių, gal kas nors ką matė...- pakilnojau pečius,- miegosim ar ne?- nukreipiau temą.

-Reikėtų, reikėtų...- atsakė. Kartu atsigulėm į lovą užsiklojom viena antklode ir aš vėl prakalbau:

-O tai tėvai Tavo išvežė ją taisyti ar ji stovi garaže?

-Garaže,- atsakė į mano klausimą,- jie sakė, kad netaisys, nes jie mane perspėjo paskutinį kartą, kad daugiau šitam dalykui nebeskirs pinigų,- girdėjau jos garsų kvėpavimą.

-Nesijaudink, susitvarkys viskas,- paglosčiau jos petį. Ji telefone nusistatė žadintuvą ir užsimerkė, aš taip pat.

PRISIMINIMAS

Sėdėjau ant savosios lovos ir žiūrėjau pro langiuką į stovyklos kitus namelius.

-Mes einam į diskoteką,- pareiškė Ella,- Tu eisi?

-Nea, skauda truputi galvą,- sumelavau. Tiesą sakant, neskaudėjo, bet tiesiog nebuvo noro eiti. Triukšmas, žmonės, tamsa, spalvotos šviesos, man tokie dalykai ne prie širdies.

-Žiūrėk, kad viskas būtų gerai,- pasakė Maya, o aš linktelėjau šyptelėdama. Ji suprato, kad aš meluoju. Maya pažįsta mane nuo kojų pirštų iki paskutinio plauko galo. Visos 5 merginos išėjo iš namelio. Jos tik užvėrė duris, aš tuoj pat nušokau nuo lovos, užsiaviau sportbačius. Atsirėmusi į duris pastovėjau, palaukiau, kol merginos bus toliau nuėjusios. Atidariau duris ir apsidairiusi, žmonių neišvydau. Tuomet užrakinusi raktu duris, išėjau link ežero. Atsisėdau ant suoliuko ir užvertusi galvą stebėjau dangų, debesis - kurie plaukė dideliu greičiu. Vėjelis kedeno plaukus.

-Ką veiki?- išgirdau vaikino balsą. Greit atsisukau, link garso pusės.

-Amm... Ilsiuosi,- pajutau raudonį ant žandų, nes tas vaikinas buvo tas pats Tyler, kurį slaptai įsimylėjusi iki ausų, nors ir nepažįstu.

-Kodėl ne diskotekoje, ten susirinkusi visa stovykla?- prisėdo šalia. Suspaudžiau tvirtai kelius, vieną į kitą.

-Nemėgstu tokių dalykų,- greit išpyškinau.

-Diskotekų?- patikslinamai paklausė.

-Žmonių, tamsos, triukšmo ir panašiai,- aiškiau pasakiau.

-Keista... Dar tokių merginų nesu sutikęs...- alkūnėmis atsirėmė į kelius ir iš žemai stebėjo mane. Aš nemoku ilgai žiūrėti žmonėms į akis, todėl nusukau žvilgsnį į ežerą.

-Visi tą sako,- pridūriau.

-Aš vardu Tyler,-ištiesė ranką.

-Aš... Aš Felicia,- sumikčiojau ir ištiesiau ranką, taip pasisveikindama su juo, per kūną perbėgo šiurpuliukai.

-Sakei, nemėgsti žmonių?- paklausė.

-Aha...- stebėjau silpnas ežero bangeles.

-Tau ir dabar nepatinka bendraut su manimi?- pastebėjau, kad jis taip pat pradėjo žiūrėti į ežerą.

-Man nepatinka bendrauti su didelėmis žmonių grupėmis, patinka iki 6 žmonių,- pareiškiau, trumpam žvilgtelėdama į jį. Tamsiai rudi plaukai buvo sukelti į viršų, o jo gražūs veido bruožai, tik leido dar labiau įsimylėti jį,-O kodėl Tu neini į diskoteką?

-Išvarė mane,- nusijuokė.

-Už ką,- vėl apžvelgiau į jį, nusijuokusi.

-Už tai, kad susimušiau su kažkokiu debilu,- perbraukė ranka per plaukus.

-Koks aršus Tu,- nusijuokiau, jis taip pat ir įsisiurbė į mano lūpas. Nustebau ir atitraukiau jį.

-Ką Tu darai?!- suspiegiau ir trenkiau delnu jam per veidą.

-Aš... aš...,- mikčiojo, o jo akys buvo išsiplėtusios. Atsistojau ir išėjau. Pirštais perbraukiau per lūpas ir nusišypsojau. Daužta, aš esu... Šis gražuolis mane pabučiavo, o aš jam trenkiau? Ups... Nors ir padariau gyvenimo klaidą, bet nenusileisiu savo principams, todėl ėjau link namelio.

PRISIMINIMO PABAIGA