"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

8 Dalis

-Geras,- nusistebėjau,- Mama kodėl nesakei?- pažiūrėjau į ją.

-Šiaip sau,- sarkastiškai pasakė mama, pervėriau ją savo žaibo žvilgsniu ir paėmiau nuo stalo lėkštę ir mažiausią picos gabalėlį. Tą patį padarė ir Lukas, išskyrus picos dydį, jis paėmė 3 didelius gabalus.

-Ohooo, kur Tau tiek tilps?- nusijuokiau, kai ėjome link laiptų.

-Turiu keletą skrandžių,- nusijuokė, aš kartu.

****

-Viso,- atsisveikino Luke mama ir tėtis.

-Viso,- atsisveikinau su jo tėvais,- Iki, nepamiršk parašyti,- priminiau ir pamojavau Luke.

-Iki, gerai,- pamojo taip pat ranka,- viso gero ponia Sophia,- mandagiai atsisveikino. Luke buvau davusi telefono numerį, jis sakė parašys dėl Tyler, ar jis bendravo su manimi stovykloje.

****

Išėjau iš vonios, visa susivyniojusi į rankšluosčius. Nuėjau į kambarį, pasiėmiau telefoną ir pažiūrėjau ar nėra žinučių. Ne, nėra, gaila... Išsitraukiau ilgus vyriškus marškinėlius, kurie yra man labai brangūs. Juos man padovanojo mano buvęs geriausias draugas, jis išvažiavo į kitą šalį, tai teko atsisveikinti visiems laikams, o dabar mes su juo susirašinėjame labai retai. Užsivilkau juos ir atsiguliau į lovą, numetusi lovos apklotą ir pagalvėles. Pasiėmusi knygą pradėjau skaityti.

****

Girdžiu duslų šūkavimą, beldimą. Supratau, kad miegojau, atsikėliau, nes vis dar beldimas girdėjosi. Kambarys dar buvo prisisiurbęs tamsos. Dar naktis. Praėjo minutė, kol susivokiau, kad garsas sklido nuo lango. Nedrąsiai nuėjau prie jo ir lėtai atidariau lango užuolaidas. Pamačiau pažįstamą siluetą, greit įleidau.

-Greičiau negalėjai,- prabilo Maya.

-Ką Tu čia veiki, juk naktis, dar tik...- norėjau sakyti kiek valandų, bet supratau, kad net nežinau, pagriebiau telefoną, 03:21,- atsakysi į klausimą?

-Susipykom su tėvais, tai pabėgau iš namų. Jie mane buvo užrakinę kambaryje, bet nusileidau pro langą.

-Kas įvyko?- suglumau.

-Sudaužiau motociklą, tėvai mane buvo perspėję,- kalbėjo,- Bet vis tiek aš ją...

-Tau viskas gerai?- pertraukiau ją.

-Gerai fiziškai, o emociškai ne, nes tėvai nesutvarkys mano mažutės,- atsisėdo ant žemės,- aš nežinau ką daryti, aš be savo motociklo neišgyvensiu...

-Viskas susitvarkys, taupykis pinigus, o kol neturėsi moto, tol galėsi važinėtis manąją,- pasiūliau.

-Kokia Tu gera,- apsikabino,- o Tau negaila?

-Baik juokus, geriausiai draugei – niekada,- pasakiau ir nusišypsojau,-Miegosi pas mane?- paklausiau.

-Nežinau, ką daryt, namuose nenoriu būt užrakinta, bet ir čia pasilikt negaliu, nes tėvai rytą gali ateiti pas mane į kambarį,- delnais užsiėmė už galvos.

-Tai iki 7 ryto gali pas mane būti, o po to grįši,-pasakiau.

-Gera mintis,- palinksėjo galva.

-Tai kaip Tu sudaužei savąją?- paklausiau.

-Šiaip ne aš sudaužiau, bet tėvams nesvarbu...- vėl nusiminė.

-Tai pasakok.

####

Opa, opa, 2 dalys šiandienai!♥ Labai prašau Jūsų, Vote ir Comment, aišku galit ir pafollowint :D

Labai dėkui ^^

Myl ;)**

P.S. Aš nerašau tų "autorės žodžių" po kiekviena dalimi, kaip kitoje istorijoje, nes žinau, kad beveik jų niekas neskaito :D