"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

15 Dalis

-Bet kur,- nusijuokė Tyler,- mes važinėjame, kur akys veda.

-Viskas aišku, su Jumis,- nusijuokiau ir pasigirdo dar kelios juoko gaidelės. Užsidėjau šalmą ir nuėjusi prie mažytės, nulenkiau kojelę, atsisėdau ir užkūriau variklį.

-Vauu, kokie garsai Tavieji,- kažkuris iš vaikinų sušuko man, nesupratau kas, nes visi jie buvo užsidėję šalmus.

-Okey, varom!- vėl kažkas sušuko. Pasukusi rankeną į priekį, pradėjau judėti pirmyn. O jau po keleto sekundžių, kai išsiveržėm į greitkelį, greitis siekė 120 km/h. Važiavau priešpaskutinė, nes man jie rodė kur važiuoti.

****

Jie iš greitkelio pasuko miško link, truputi sustresavau. Juk tiesą sakant, Jų nepažįstu, tik truputėli Tyler. Iškvėpiau orą ir pasukau taip pat ten. Sulėtindama greitį, atsilikau nuo jų, taip likdama paskutinė.

-Viskas bus gerai Felicia,nesijaudink,- raminau save, kuždėdama žodžius. Pagreitinau truputėli greitį ir pasivijau juos. Jie pasuko į dešinę, kur buvo dar siauresnis keliukas. Bandžiau įsidėmėti kelią, dėl viso pikto. Jie sulėtino greitį ir sustojo, ties didesniu plotu laisvos žolės, kur buvo pradėję pūti suolai, stalas ir laužavietė. Vaikinai užgesino variklį, aš nusekiau jų pavyzdžiu ir nusiėmiau šalmą, taip pat ir jie.

-Ką mes darome čia? Miške?- pakėliau antakius, laukdama atsakymų.

-O Tu mūsų nebijai? Tu nebijai, ką mes galime padaryti? Juk Tu mūsų nepažįsti,- jis artėjo link manęs, o tuomet mano širdis pradėjo talžytis kaip pašėlusi,- Mes juk galime Tave išprievartauti, nužudyti,- jis buvo rimtai nusiteikęs, o kai jis buvo už metro nuo manęs, aš pradėjau po truputi eiti atgal.

-Bet aš labai tikiuosi, kad Jūs to nepadarysit?- iš išgąsčio tyliai ištariau.

-Na galėtumėm...- jo žingsnis buvo spartesnis nei manasis, todėl jis jau buvo už 5 cm nuo manęs, o mūsų krūtinės beveik lietėsi. Jo gylus kvėpavimas mane dar labiau baugino, o tai tik leido mano kūnui vis labiau įsitempti. Jis žiūrėjo iš viršaus, tiesiai į mano akis, jo vyzdžiai buvo pakankamai išsiplėtę.

-Ei, užteks Tyler,- įsiterpė Jackson,- nebebaugink merginos.

-Okey... Okey...- ištarė jis ir atsitraukė nuo manęs, taip aš truputi apsiraminau. Jis išsitraukė cigaretę ir įsidėjęs į burną uždegė žiebtuvėliu.

Fee... Jis man pradeda nebepatikti... Jo įžūlumas pribloškė mane, o ta cigaretė dar labiau.

-Manau, aš jau važiuosiu,- bailiai ir tyliai ištariau.

-Ne, ne, ne, pabūk...- artėjo link manęs Jackson,- Kartais Tyler būna tikras šiknius...- sušnibždėjo į ausį. O aš išgirdau kaip Tyler suurzga.

-Jackson... Aš girdėjau...- prisimerkęs Tyler ir lūpomis suspaudęs cigaretę iškošė,- Nenorėk vėl, kad baigtųsi blogai kaip aną kart...

-Gerai, gerai, seni, nebesigąsdink,- iškėlė rankas Jackson, su maža šypsenėlę veide.

Aš nesuprantu Tyler, jis degalinėje buvo toks malonus ir džentelmeniškas... O dabar, kaip ir Jackson sakė, jis tikras šiknius ir asilas.

-Aš tikrai manau, kad eisiu,-priėjusi prie savo motociklo, paėmiau nuo sėdynės šalmą.

-Niekur neisi,- Tyler sugriebė man už tos rankos, kurioje buvo šalmas. Išsprogdinau akis iš baimės.

Velnias, nereikėjo man niekur važiuoti su jais. O jei aš nebegrįšiu? Kas bus? Kaip reaguos mama?

-Prašau nieko nedaryk...- tyliai ištariau.

####

Na ir kaip Jums tokie Tyler pokyčiai? :D Va ir atsirado "blogas berniukas" :D

Ačiū Jums už komentarus ♥

Myl ;)**