-Tik pabandyk ją paliesti,- Mayos žvilgsnis į Tyler, buvo lyg šetono.
-Kodėl man reiktų ją liesti?- vis dar apsimetinėjo Tyler.
-Todėl, kad tu nevisprotis...- sumurmėjo Maya ir nusisuko į lentos pusę.
-Pažiūrėsim, kas čia nevisprotis,- išgirdau Tyler balsą sau už nugaros ir sudrebėjau.
****
-Kaip sekėsi mokykloje?- paklausė mama, prieidama prie manęs, kuomet aš įžengiau į namus.
-Gerai,- sumurmėjau.
-Tikrai?- sunerimusi paklausė.
-Kur tėtis?- nukreipiau temą.
-Juk jis grįžo, dabar jam čia reikia dirbti,- paaiškino (čia - t.y. šioje šalyje),- įmonėje.
-Ai, rimtai,- prisiminusi pasakiau ir lipau laiptais į kambarį. Atidariusi duris numečiau kuprinę ir tėškiausi veidu į lovą, taip atsidusdama.
-Sušikti mokslai, mokykla ir Tyler,- sumurmėjau. Nuskambėjo telefono, naujos žinutės, garsas. Apsiverčiau ant nugaros ir atrakinusi telefoną žvilgtelėjau.
"Luke"
*Sveika, atleisk, kad užvakar neparašiau. Buvau užsiėmęs, tikrai negalėjau. Gal nori šiandien susitikti? ;) *
"Aš"
*Galim, norėčiau išeiti prasiblaškyti ;)*
Neilgai trukus gavau atsakymą.
"Luke"
*Su motociklais norėsi? ^^ *
"Aš"
*Tu turi motociklą?! Wauuu.. :D *
"Luke"
*Galima sakyti, kad turiu, na nesvarbu. :D Būsiu už 15 minučių ;] *
"Aš"
*Laukiu :D *
Persivilkau senus drabužius į kitus. Apsivilkau juodus plėšytus džinsus ir juodą palaidinę su užrašu "Always smile".
****
Laukiau Luke, atsisėdusi ant motociklo. Pamačiusi motociklą, kuris sustojo ties mano namu, atsistojau. Jo motociklas buvo juodas. Gražus...
-Labas!- sušukau jam ir pribėgusi apsikabinau, jis taip pat mane apglebė, bet aš jį apsikabinau tik kaip draugė.
-Sveika, važiuojam kur nors?- jis buvo užsidėjęs šalmą, tai girdėjau tik jo balsą.
-Gal prie ežero?- pasiūliau.
-Prie kurio?
-Kur maždaug už 10 kilometrų,- kol sakiau, užsidėjau šalmą.
-Tai gerai,- pasakė,- Tu rodyk kelią, nes aš nežinau,- pasakė.
-Okey,- uždariusi šalmo stikliuką, nuėjusi prie mažytės, atsisėdau ant jos ir užkūriau variklį. Pradėjome mažu greičiu riedėti, kol pagaliau padidinome greitį. Važiavau pirma, jis šalia manęs, nes gatvės buvo tuščios. Sugalvojusi jį nustebinti, išbandžiau savo triuką. Atsilošusi pradėjau traukti link savęs vairą, o visą kūno svorį perdaviau į galą. Motociklas pasikėlė ir važiavau apie 10 metrų ant vieno rato. Nusileidau ir atsisukau į Luke. Nustebau, nes jis taip pat buvo pakėlęs motociklą ir žiūrėjo pro šalmą į mane. Wauuu... Geras, nesitikėjau to iš Luke.
****
Nulipau nuo motociklo ir užlenkusi kojelę, užrakinau jį. Nuėjau prie Luke, jis tą patį padarė kaip ir aš. Nusiėmiau šalmą ir ištariau:
-Ką veiksim?- šyptelėjau. Jis nusiėmė šalmą... Aš sustingau, atrodo, kad oras krūtinėje dingo. Išsprogdinusi akis, sumikčiojau:
-Ty-yler?
-Taip, Felicia,- jis nusišypsojo ir žengęs žingsnį prie manęs įsiurbė į lūpas. Aš greit atsitraukiau ir trenkiau iš kelio jam į tarpkojį. Jis susirietė iš skausmo ir užkimusiu balsu pasakė:
-Kam Tu taip grubiai?
-Nes Tu nesveikas,- viena mano kūno pusė bijojo, o kita buvo pasiruošusi kovoti.
-Aš žinau, kad aš Tau patinku,- išsitiesęs, išdidžiai pasakė.
-Gal ir patikai, bet dabar Tu man esi šlykštus,- su pasibjaurėjimu ištariau.
-Bet patikau,- pasakė.
-Ką Tu žadi daryti?- paklausiau, bijodama dėl pasekmių.
-Norėjau pabūti su Tavimi,- jis ranka bandė paimti man už liemens, bet aš trenkiau jam stiprų antausį,- Ai, skaudėjo,- pasitrynė žandą.
-Palauk,- susivokiau,- Iš kur Tu pažįsti Luke ir iš kur žinai, kad aš su juo bendrauju?- suraukusi kaktą ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės paklausiau.
-Jis mano brolis,- pakėlęs antakį pasakė, bet tai labiau nuskambėjo kaip klausimas.
-Luke Tavo brolis?- pakartojau sutrikusi,- Kaip aš anksčiau nesupratau...,- užsiėmiau delnais už veido,- Luke minėjo, kad turi brolį Tyler. Kai atvažiavai, Tu klausei, kur važiuojam, nors Luke minėjo, kad jis visad būna suplanavęs viską. Tu atvažiavai su juodu motociklu, juk kai mes buvom susitikę, Tu taip pat buvai su juodu motociklu. Tu nenusiėmei šalmo, kai kalbėjome kartu. Ir dar Luke, nelabai važinėja motociklu, tai jis tikrai negalėjo, pakilti ant vieno rato,- nusisukusi vaikščiojau pakrante ratais,- Kokia aš durna...
-Life is life,- pasakė jis.
-Debile, kur Luke?- paklausiau priėjusi prie jo, bet stipriai supykusi.
-Namie,- ramiai pasakė,- Koks skirtumas tas Luke, dabar svarbi man Tu.
-Tik pabandyk mane paliesti...- virpančiu balsu pasakiau.
-O gal Tau patiksiu?- pasakė jis braukdamas delnu per mano petį.
-Kaip man gali patikti, jei Tu vartoji narkotikus, rūkai ir nori mane išprievartauti?- sumurmėjau.
-Išprievartauti?- paklausė nesupratęs ir patraukė ranką,- Nežadėjau aš Tavęs prievartauti. Taip, žinau gal aš ir narkomanas, gal ir rūkalius, bet netvirkinu merginų per prievartą,- paaiškino, o aš lengviau atsidusau.
YOU ARE READING
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Teen Fiction„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...