"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

33 Dalis

"Koks Jūsų mėgstamiausias skaičius?" žurnalistas.

"3, nes kai apverti, jis atrodo kaip moters krūtinė." Norman Reedus.

:DDD Bet Jūs jaučiat ši dalis turi netgi du trejetus  xDDD 33 Dalis :D

####

Nuskambėjus mokyklos skambučiui, pakilau nuo tualeto grindų ir atidariusi kabinos duris, nuėjau prie veidrodžio, kuris kabėjo virš kriauklių. Pažvelgiau į savo veidą. Akys paraudonavusios, blakstienos šlapios, o lūpų kampučiai nusvirę į apačią. Vandeniu susišlapinau veidą, kad atsigaivinčiau ir nesimatytų, kad verkiau. Nors man visiškai vienodai, ar visi žiūrės, apkalbinės ir panašiai. Prieš išeinant iš merginų tualeto, įsiveržė pro duris ta blondinė, kuri bučiavosi su Tyler per kūno kultūros pamoką ir dar dvi rudaplaukės.

-O, kažkas verkia? Ar tai tik ne dėl to, kad Tyler mane pabučiavo?- pasišaipė iš manęs.

-Man nerūpi, nei jis, nei Tu, plastikinė šliundra,- išrėžiau jai į akis ir pastūmusi ją nuo durų, ėjau pro jas.

-Atsiprašau?- keletą kartų sumirksėjo, lyg būtų nesupratusi mano pasakymo.

-Neatleidžiu,- pasakiau ir užtrenkusi duris ir pakėlusi galvą, drąsiai grįžau į klasę. 

Visi sužiuro į mane. Perlėkusi akimis pro klasę, pastebėjau, kad Tyler į mane susirūpinęs spoksojo, o Luke jau nebebuvo matyti. Aš nekaltai atsisėdau į savo suolą, kuriame šalia sėdėjo Maya.

-Kur Tu buvai? Aš visur Tavęs ieškojau... Kaip Tu?- išsigandusi paklausė.

-Viskas gerai.

-Tai kiek girdėjau, nelabai čia ir buvo gerai...- sumurmėjo ji, žiūrėdama akimis į mane, kurios laukė mano tikslaus atsakymo.

-Sakau, kad viskas gerai... Nieko nebuvo...

-Papasakok, nenorėk, kad išgirsčiau gandų, kurie tik ir išpūstų vis didesnį melo burbulą,- kalbėjo.

-O Jezau, sakau, kad nieko reikšmingo nebuvo, o kam įdomu, tai ir tegul pasakoja nesąmones,- susierzinusi iškošiau pro dantis.

-Nu Feliii, man įdomų tos nesąmonės,- ji kaip katinas, trynėsi į mano petį.

-Gali nuo manęs atstoti, bent minutei?! Aš nebegaliu... Nesuprantu, nei savo jausmų, nei savęs pačios! O kas labiausiai mane erzina, tai, kad man vis dar patinka Tyler! Aišku?!- nesulaikiusi nervų išrėkiau per visą klasę ir tik po minutės tą supratau, kai visi nustebę žiūrėjo į mane.

Išraudonavau iš gėdos ir paslėpiau veidą tarp savo rankų. Po mano pasakymo, greit pajutau tvirtas rankas virš liemens. Atsisukusi išvydau prieš save Tyler besišypsantį veidą.

-Einam,- jis paliepė ir patempęs už rankos, nusivedė į mokytojos kambariuką, kuriame laikomi jos visos dailės priemonės. Kas keista, durys kaip tik atrakintos. Nežinau, kodėl leidausi tempiama Tyler, bet žinojai, kad mes stipriai rizikuojame, nes galbūt norėjau. Pastarąjį laiko tarpą, vis griaužiu savo smegenis, galvodama apie jį. Kai esu su Tyler aš pasijaučiu, kitaip. Aš neapgalvodama padarau įvairių dalykų, nuo kurių dažniausiai man pasidaro gėda, bet tai tik drąsina mane ir didina adrenalino kiekį kūne.

Prispaudęs mane prie sienos Tyler, įsisiurbė į lūpas. Ir pirmą kartą, pasidaviau jam. Užsimerkiau, širdis pradėjo stipriai tvinksėti, kad net visame kūno kraujyje, jutau impulsą. Jis rankomis įnirtingai glamonėjo mano nugarą, o aš apsiraizgiau jo kaklą. Šiam bučinį buvo kitaip nei kituose. Jo burna prisisiurbusi mėtų kvapo, ne taip kaip kitus kartus - rūkalų, ir tai viską pagyvino. Pilve jutau nežmonišką jausmą - "drugelių skraidymą". Tyler ranka nuslydo iki mano šlaunies, bet tuoj pat atsitraukė, kai išgirdome, kad mokytoja įžengė į klasę. Greit pasislėpėme po stalu. Mano kvėpavimas tapo toks gylus, kad net kraujyje jutau adrenaliną. Girdėjau mokytojos balsą, tik neįsiklausiau į jos žodžius.

-Ššš,- besišypsantis Tyler, sušnabždėjo,- Tu kvėpuoji kaip šuo,- prunkštelėjo.

-Kam juokinga, kam ne. Žinai, jei mus čia pričiups, mes tą pačią minutę atsirasim, direktoriaus kabinete,- piktai sušnabždėjau,- Bet kaltas būsi Tu.

-Nestresuok, dar ne tokių dalykų bus, kai jau būsi mūsų grupėje,- išsišiepęs kalbėjo ir uždėjo ranką ant mano šlaunies, greit ją patraukiau.

-Apsišik Tu galvą, į jokią grupę aš nekeliausiu,- susiraukusi šnabždėjau,- Tikėjausi, kad Tavo nuomonė pasikeitė...- sumurmėjau po nosimi.

-Mano nuomonė, kad pasikeistų, turi tam būti labai svarbi priežastis,- jo šypsena dingo iš jo veido ir jis jau kalbėjo rimtu veidu.

Tylėjau, nebenorėjau su juo diskutuoti. Jis nepasikeis, aš blogai maniau. Jis nėra toks, kuris galėtų keistis. Klausiausi mokytojos balso:

-Laikui bėgant susipažinsime, o Jūs dabar išsitraukite A4 formato lapus ir pieškite laisva tema ir bet kokiomis priemonėmis. Už šios pamokos darbą, bus vertinama kaupiamu pažymiu,- pasakė mokytoja,- O kadangi turiu reikalų, todėl turiu išeiti. Greit grįšiu...- kabinete nuskambėjo paskutiniai mokytojos žodžiai.

-Fiuuu, mums pasisekė,- sušnibždėjo Tyler.

-Ne. Tai MAN pasisekė, kad nebereikės tupėti čia, po šituo stalu, su Tavimi,- pavarčiusi akis pasakiau.

-Nesakyk, kad nepatiko bučinys.

-Nepatiko...

-Nemeluok, žinau, kad patiko. Tu pati prieš visą klasę prisipažinai, kad Tau aš patinku,- šypsojosi vėl.

Išgirdusi durų užsivėrimą ir klasiokų šurmulį, greit išlindau iš po stalo ir nusivaliusi kojas, išbėgau pro duris.

-UUUU...- klasiokai lyg susitarę, šelmiškai sumurmėjo, išvydę mane su Tyler.

-O ji karšta,- pasakė Tyler, rodydamas savo baltus dantis. 

Visi nusijuokė, o aš supykusi atsisukusi, spyriau jam, į gerą vietelę.

-Jau atšalau?- pasididžiavusi savo poelgiu, paklausiau ir atsisėdau į suolą.

Jis susiėmė už savo vietelės ir išleido garsią skausmo aimaną, o aplinkiniai nusijuokė ir vienas kitas suriko "Maladiec, Feli" , "Manau, ji viršija aukštos temperatūros skalę".

-Fel, ką Jūs ten darėt?- išsišiepusi paklausė Maya.

Ačiū Dievui, kad ji nesupyko, kai ant jos išsiliejau.

-Aš atsiprašau, kad ant Tavęs rėkiau.

-Niekis,- numojo ranka.

-Jis man patinka, bet aš jo vistiek nekenčiu,- sušnabždėjau ir pažiūrėjau į Tyler, kuris ėjo susilenkęs link savo suolo ir aš prunkštelėjau.

-Tai pasakysi, ką Jūs ten darėt?- vis dar šypsodamasi paklausė.

-Bučiavomės,- paprastai pasakiau ir ant popieriaus lapo kažką sukeverzojau. 

-Uuuu... Na ir kaip? Patiko?

-Ne,- sumelavau.

-Eik tik,- ji pastūmėjo pečiu, mane.

****

Pradariau namų duris. 

-Grįžau,- surikau.

Išgirdau tylų kūkčiojimą, sklindantį iš svetainės. Lėtai nuėjau ir išvydau susirietusią į kamuoliuką mamą.

-Mamą kas nutiko?- paklausiau eidama link jos.

Ji greit išsitiesė, nubraukdama rankomis ašaras. Pabandė nusišypsoti, bet jai tai sekėsi tikrai nekaip.

-Nieko, viskas gerai, dukrele...- pasakė apsimesdama.

-Mama...- sumurmėjau ir atsisėdau šalia,- Susipykot su tėčiu?

-Nee...- sušniurkštė nosimi.

-Tai kas?- susirūpinusi paklausiau.

-Turbūt mums teks išsikraustyti į mažą butą... Galbūt net į kitą miestą...- mamai kalbant, vėl ištryško, keletas ašarų.