"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA

32 Dalis

-Taip, aš,- paprastai pasakiau ir pakėliau akis į viršų. 

Pamačiusi, tai ko nesitikėjau tiesiog tupėjau vietoj, su truputi pravira burna. 

-Gal jau atsistosi, nebetupėjus?- nusijuokęs paklausė Luke.

Aš atsistojau, patogiau užsidėjus kuprinę.

-Ką Tu čia veiki?- vis dar neperpratau.

-Aš čia mokaus,- pasakęs apsikabino, o aš stipriai suspaudžiau jį glėbį.

-Aš irgi čia mokausi,- pasakiau jam į ausį.

-Na jau supratau,- atsitraukėme vienas nuo kito ir jis plačiai nusišypsojo.

-Tai kelintoj Tu klasei?- atsipeikėjusi, paklausiau.

-Vienuoliktoj. Tu devintoj, ar ne?- pasitikslinamai paklausė.

-Aha.

-Kokia Tau pamoka?

-Dailė,- šyptelėjau.

-Eime, palydėsiu,- Luke maloniai pasisiūlė, o aš linktelėjau. Nuėjome į 220 kabinetą. Abiems įžengus pro duris, mokiniai, kurie buvo klasėje, atsisuko į mus. Visi akimis apžiūrėję Luke, nusisuko, išskyrus Tyler, kurį tik ką tik pastebėjau. Luke šiltai apglėbė mane, o aš jį. O Tyler žvilgsnis tapo toks grėsmingas, kad tučtuojau užsimerkiau ir stengiausi negalvoti apie jį. Tiesiog pasimėgavau šiltu ir stipriu apkabinimu.

-Gerai, iki,- atsitraukęs Luke pasakė.

-Ačiū, kad palydėjai,- šyptelėjau.

-Man, tai didžiausias malonumas,- nenustojęs šypsotis išėjo iš kabineto.

Atsisėdau į laisvą suolą, stengiausi kuo toliau nuo Tyler. Maya, kaip supratau dar nebuvo grįžusi. Išsitraukiau ausinukus ir telefoną iš kuprinės, viską pasijungusi, klausiausi lėtos muzikos. Pajutau vėjelį, kuris reiškė, kad pro mane praėjo žmogus. Pakėliau akis ir išvydau Tyler, kuris bučiavo pilkų plaukų merginą. Vaizdas akyse, tapo kaip sulėtintame filme. Mergina - ji stovėjo pasimetusi, jos rankos nuleistos, o akys išsprogusios. Akys, tos akys... Dieve tai Maya!!! Ką?! Kas vyksta? Mano širdis, vos neiššoko iš krūtinės. Mano geriausia draugė?! Kaip ji galėjo?! 

Bet tik Tyler pabučiavo Mayą, greitai jos ranka paliko raudoną žymę ant jo veido.

-Tu gal debilas?!!- suriko per visą klasę Maya. 

Aš greit nuplėšiau ausines nuo ausų. Mano žandus paliko, karštos ašaros.

-Dieve, kokia žiežula...- Tyler pasitrynęs žandą sumurmėjo, o visa klasė nusijuokė.

Maya išvydusi mane, greit atsisėdo šalia.

-Fel, aš atsiprašau, aš tikrai atsiprašau, nenoriu Tau užgauti jausmų,- ji glostydama man nugarą, ramino, kol aš nuleidusi galvą verkiau.

-Tai ne Tu kalta,- pasakiau, nusivalydama ašaras,- Niekas neturi būti kaltas, kad jis debilas.

-Jis Tavęs nevertas, jis tik dar vienas kekšius, šioje mokykloje. Nepasiduok jam,- guodė mane.

-Net nežadu,- stipriai iškvėpiau orą, apsiramindama.

-Va, kur mano, šaunuolė,- apsikabino, aš taip pat,- Dar kart labai atsiprašau, aš tik įėjau į klasę ir jis atbėgęs pabučiavo mane, tikrai to nesitikėjau,- teisinosi.

-Aš sakau, kad viskas gerai. Aš jo nekenčiu,- piktai pasakiau, paskutinį sakinį.

"Bet myliu"- mintyse ištariau. 

Aš jam parodysiu, ką reiškia, bučiuoti mane ir dar kitas merginas. Vaikinas, kuris mane galės bučiuoti, bus TIK tas, kuris net nežiūrės į kitas, o į mane žvelgs kaip į vienintelę. O jei to nebus, tuomet gyvensiu ir mirsiu viena... Tik pabando Tyler dar kart mane pabučiuoti, jis liks be galvos...

"Jeigu tik Tau išeis atsiplėšti nuo jo saldaus bučinio..."- prabilo pasąmonė, kuri suerzino, bet vis dėl to visada būna teisi.

-Aš einu, pas Aria ir Emily, eini kartu?- paklausė Maya.

-Ne, noriu dabar pabūti viena,- pasakiau ir atsisukusi šyptelėjau.

-Kai tik užsinorėsi, išeik į lauką, būsim ten,- pasakiusi, atsistojo ir nuėjo link klasiokių.

Kokia, gera idėja šovė! Pabandykim paerzinti Tyler, žiūrėsim kaip reaguos. Cha!

Sumąsčius gerą planą, parašiau Luke, kad ateitų, nes noriu pakalbėti. Jis tuoj pat atrašė "Ok, bėgu ♥" Išsilydžiau nuo tos širdutės. Po minutės, jis jau stovėjo tarp durų. Pakilau nuo suolo ir greit nubėgau pas Luke.

-Tu verke...- jis bandė paklausti, bet iškart pabučiavau jį. 

Rankomis Luke, pradėjo glamonėti mano nugarą, o aš pirštais, jo plaukus. Bučinys, buvo labai šiltas ir mielas. Bet kažko trūko. Pilve drugeliai neskraidė, širdis taip pat nestuksėjo smarkiai. Atsitraukėme vienas nuo kito, o Luke veide buvo nuostaba ir džiugesys.

-Už ką?- nustebęs, bet su didžiausia šypsena paklausė.

Tiesiog nusišypsojau, nieko neatsakiusi ir iškart susivokiau, kokią klaidą padariau...

Ką aš padariau?! Aš išnaudoju Luke, kad supykdyčiau Tyler! Juk jie broliai! O, Dieve, kokia aš trenkta... Aš tikrai, manau Luke patinku, o aš jį dabar tik skaudinu. Jis pagalvos, kad jis man taip pat patinka. Na, taip jis man patinka, jis gražus, mielas, nuoširdus ir sportiškas, bet aš jį myliu kaip draugą... Bet ne kaip vaikiną... 

Pažvelgiau į Tyler, man vos akys neišdegė, kai pamačiau jo raudoną, įpykusį veidą. Nuo kurio išsigandau. Bet Tyler, pakilo nuo suolo ir grėsmingai priėjo prie mūsų. 

-Luke, ji mano,- grubiai paėmė už mano rankos ir patraukė link savęs.

-Atstok nuo jos ir eik pas savo mergšes,- Luke priėjęs prie Tyler, piktai ištarė.

Luke aukštesnis už Tyler, beveik visa galva. Todėl, truputi juokingai atrodė, kad Tyler raunasi ant aukštesnio ir vyresnio brolio. Būčiau juokusis, jei tai nebūtų susiję su manimi ir nebūtų per daug rimta...

-Neaiškink, ką turiu daryti,- atkirtęs Tyler, vožė kumščiu Luke į veidą. O Luke nusišluostęs prakirstą lūpą, trenkė Tyler.

-Ei, prašau, baikit!- atsistojau tarp jų ir jutau, kad jau akyse bandė veržtis ašaros,- Tai aš kalta, aš neturėjau Tavęs bučiuoti,- pažiūrėjau į Luke,- Išvis su Jumis neturėjau pradėti bendrauti, aš Jums griaunu gyvenimą... Jūs esate broliai ir neturėtumėt, dėl tokios kaip AŠ, peštis... Susitaikykit ir aš šalinuosi iš Jūsų gyvenimo, o Jūs iš manojo.

  -Ne, Felicia,- abu kartu ištarė ir piktai susižvalgė.  

-Taip,- pasakiusi, pasitraukiau nuo jų ir nesusitvardžiusi pravirkau.

Visi klasiokai stebėjo visą šitą įvykį ir šnabždėjosi. Nekreipiau į juos dėmesį, tiesiog pasiėmiau kuprinę nuo suolo ir išbėgau iš kabineto. Įlindusi į mergaičių tualetą, klūpėjau ir verkiau. Verkiau, maždaug apie 5 minutes, kol neišgirdau Mayos balso.

-Felicia, Tu čia?

Tylėjau, nenorėjau, kad ji čia būtų. Norėjau pabūti viena ir nusiraminusi grįžti į pamoką, kuri tuojau turėtų prasidėti.

-Felicia?- dar kart paklausė ir neišgirdusi atsakymo išėjo.

Stengiausi nebegalvoti apie Tyler ir Luke, apie tai kokia aš esu savanaudė, kaip aš galėjau išnaudoti Luke, vien, kad paerzinčiau Tyler. Bet neišėjo negalvoti, vis prisimindavau Luke veidą, kai jį pabučiavau ir Tyler veidą, kai jis buvo įniršęs. Aš dabar tikrai suprantu, kad man Tyler vis dar patinka. Išskyrus jo žalingus įpročius, jo kintančius jausmus. Bet manau, kad netgi blogi berniukai gali pasikeisti.

####

~950 žodžių, aš tikrai šaunuolė :)) Nežinau, ar buvo įdomi dalis, ar buvo veiksmo, bet tikiuosi patiko :) ^^

Vote - plyzzz :P