Suklupau ant kelių ir tiesiog žiūrėdama į vieną tašką, be garso sužiopčiojau:
-Ką?
-Atleisk, Fel, bet...
-Ar labai didelė galimybė, kad išvyksim?- pertraukiau ją, su akyse jau žvilgančiomis ašaromis.
-Atleisk,- ji nurijo seiles,- Bet jei tėčiui darbas neintensyvės... Paliksime šią vietą,- nuriedėjo skruostu pirma ašara,-Mums per sunku išlaikyti tokį namą ir milžinišką kiemą,- jai apsidairius aplink kambarius, nusirito viena per kitą ašaros.
Atsistojau ir nieko nepratarus, nušliaužiau į garažą. Įsikeberiojau į tėčio mašiną, kurioje praleidžiu liūdniausią laiką. Ir susirietusi į kamuoliuką, verkiau sau į kelius.
Šis namas... Jis mano visa vaikystė, paauglystė... Mano prisiminimai... O jei dar išvyksim į kitą miestą, ką tuomet aš darysiu? Kaip aš be savo brangiosios Mayos? Be miesto? Be šimtus kartų matytų žmonių, pereinančių man gerai pažįstamas gatves? Kaip be Luke? O KAIP BE TYLER? Nors širdies kamputyje jo nekenčiu, bet visa likusia širdies dalimi, aš jį myliu...
Išgirdau garažo durų girgždėjimą. Net neatsisukau, nes ir taip žinojau, kad tai tėtis. Pravėrė automobilio duris ir atsisėdo šalia manęs.
-Aš, kaip ir Tu, nenoriu palikti šios vietos...- moterišku, verkiančiu balsu ištarė.
Atsisukau, paraudonavusiais žandais, šlapiomis blakstienomis, raudonomis akimis ir išvydau ne tą ką tikėjausi, ne tėtį, o Jasmine.
Aš kibau jai į glėbį ir dar labiau pradėjau kūkčioti.
-Jasmine, aš bijau...- sukūkčiojau, o ji verkdama man į petį, glostė nugarą.
-Aš taip pat... Bet mums bus viskas gerai, mes liksime čia... AŠ PAŽADU,- ji ištarė abejingu balsu.
****
Išlipau iš lovos, vos nuskambėjus žadintuvui. Visą naktį nemiegojau ir varčiausi lovoje, galvodama apie miestą, draugus ir ypač namus. Nors yra galimybė nepalikti namų, o dar didesnė galimybė nepalikti miesto, bet vistiek norėjosi raudoti.
Kol maudžiausi vonioje, į galvą lindo visi įsimintini prisiminimai.
PRISIMINIMAS
-Feli, žiūrėk,- sušveplavo Jasmine, pro iškritusius dantis.
-Ką?- atsisukau į ją, kol į burną kišau pomidoro skiltelę.
-Čia skaniau,- nusišypsojo, savo vaikiška šypsena.
Mažomis rankytėmis, ji atplėšė didelį stalčių ir ištraukė kibirėlį.
Nulėkiau link jos.
-Mačiau kaip mama su šituo dalyku, darė valgyt,- pasakė Jasmine ir atidarė kibirėlį.
-Miltai?- paklausiau susidomėjusi.
-Aha, keistas pavadinimas, ar ne?- vėl nusišypsojo.
-Tai jau tikrai... Hmm... Miltai...- pasikasiusi galvą, kaip mokslininkė susimąsčiau.
-Mamytė, kai padaro valgyti, būna labai skanu, gal ir mes pabandykime?- pasėmusi rankute miltų saują išmetė į orą.
Iškišau liežuvį bandydama sugauti mažas kruopelytes, krentančias mums ant galvų.
-Nedarykime, mamytė supyks. Geriau padarykime mažą paplūdimį, mūsų lėlytėms!- sušukau, sugalvojusi nuostabią idėją.
-Gerai,- ištarė linksmu balsu Jasmine.
Paėmiau iš jos rankų kibirėlį, kuris pasirodo buvo sunkesnis, nei maniau. Išpylus visus miltus ant žemės, subraukėm juos prie sienos. Sunkiai pasidarbavus, paėmiau lėlytes ir surikau mamai, kuri gulėjo lovoje:
-Mamytė, ateik pažiūrėti, kokį mes paplūdimį padarėm savo lėlytėms!
PRISIMINIMO PABAIGA
Nusišypsojau pro ašaras, prisiminus juoką keliantį prisiminimą. Nors tuomet, kai mama rėkė, buvo tikras pragaras, kurio jokie vaikai, nenorėtų patirti.
****
-Sveiki,-kalbėjo mokytoja,- Turbūt pastebėjote, kad nėra Tyler ir Finn. Turiu tikrai blogą naujieną. Nusivyliau, tą sužinojusi. To tikrai nesitikėjau iš jūsų devintokų. Tai neišėjo į naudą niekam, nei man, nei jiems...
Pažiūrėjau į Jackson, kuris tikrai atrodė susinervinęs. Jis nagais draskė savo delnus, o dantimis kramtė virpančią lūpą. Supratau, kad tai tikrai nieko gero nežada.
-Mokytoja, sakykit,- kažkas nekantraudamas suriko iš klasės.
-Manau, kad tikrai galiu Jums tą pasakyti, vistiek laikui bėgant sužinosit,- susirūpinusi kalbėjo mokytoja.
Pažiūrėjau į kitus klasiokus kurie žvalgėsi tarpusavyje, nieko nesuprasdami.
-Tyler ir Finn...- mokytojos balsas sutrūkčiojo,- buvo nugabenti į nepilnamečių koloniją...
####
500 žodžių
Na štai trumputė dalis, bet vistiek bent tiek :D Tikiuosi intrigą padariau ir labai, norėčiau žinoti, kokios Jūsų mintys, dėl to paskutinio sakinio :P
Nespėjo pasibaigti vienas veiksmas, o žiūrėk jau prasidėjo kitas :DD
P.S. Ačiū labai savo geriausiai draugei, už minčių papildymą ;** Myliu Tave ♥
MYLIU JUS VISUS!♥
VOCÊ ESTÁ LENDO
"And bad boys can change"// Lithuanian // BAIGTA
Ficção Adolescente„Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau." - F. de Larošfuko. Mergina, grįžusi iš stovyklos, vis prisimena apie vaikiną, kurį susitiko ten. Tik ar lems likimas susitikti jiems dar kart? Ar jie bus tik draugai ar kažkas daugiau? K...
