Tai žinoma kad nepatikėjau nepažįstamu. Jis gal mane kvaila laiko? Ir iš vis ko jis čia atėjo. Netikiu kad sumaišė rūbines...Priėjusi duris apčiuopiau auksinės spalvos rankeną ir nestipriai stumtelėjau, tačiau jos neatsidarė, todėl patraukiau į savo pusę, veltui... Nejaugi duris kažkas iš tikro užrakino? Budintis taip negali elgtis kai viduje yra žmonių, gal jis mūsų nepastebėjo, o beto esu tikra, kad kam nors dar vyks kūno kultūros pamokos. O gal ir ne...Arba kas nors sumanė papokštauti... Oh prižadu jie atsiims...
- Negaliu patikėt...aš rimtai įstrigau čia su visiškai nepažįstamu žmogum...- sumurmėjau.
Jis tik nusijuokė.
Nusisukau į durų pusę ir rankų delnais pradėjau jas trankyti tikėdamasi, kad kas nors išgirs, tačiau aplink nieko nebuvo, nes rūbinė galima sakyti buvo rusy. Susinervinusi kelis kartus spyriau į duris. Apsisukusi nugara atsirėmiau į jas ir lėtai nuslydau žemyn. Nepažystamasis taip pat atsisėdo ant žemės šiek tiek toliau nuo manęs. Nužvelgiau jį dar kartą.
- Kada tu spėjai persirengti?- nustebus paklausiau.
- Su rankšluosčiu tau patiko labiau?- pakilnojo antakius.
- Tai žinoma.- pavarčiau akis ir iš kišenės išsitraukiau telefoną. Jis galvą atrėmė į sieną ir žvilgsnį nukreipė į lubas.
- Nuo kada čia nėra ryšio?- atsistodama ir iškeldama telefoną į viršų sumurmėjau.
Norėjau paskambinti savo gerai draugei Anai. Ji būtų iškvietus ką nors kas galėtu mane iš čia ištraukti, bet kaip man tai padaryti jei nėra ryšio...Atsisėdusi giliai atsidusau. Turiu sedėti čia, kažkokioj rūbinėj per savo gimtadienį, kai dabar turėčiau su šeima sedėti už stalo ir valgyti kaip visada mamos pagamintus gardžius pietus. Supratau, kad jeigu dabar nieko nedarysiu, turėsiu čia sedėti iki vakaro. Reikia bent pabandyti nieko neprarasiu.
Užlipau ant suoliuko ir pasistiebiau taip iškeldama telefoną aukščiau. Tačiau visiškai nebuvo ryšio, nei vienos padalos.
- Oh...tai taip beviltiška...
Suoliukas šiek tiek sujudėjo, tačiau į tai nekreipiau dėmesio. Netrukus suskambėjo skambutis, kuris praneše, kad paskutinė pamoka jau baigėsi, visi išeidinėjo namo, net nesistengiau eiti ir baladoti durų, nes per šurmulį niekas manęs negirdėtų. Staigiai rūbinėj išsijungė šviesa ir tai mane išgąsdino, kai neišlaikiusi pusiausvyros kritau...
To be continued..
أنت تقرأ
Įstrigę kartu
عاطفية"Antram aukšte ieškojau tualeto, kol tuo tarpu jis buvo apačioje. Klaidžiojau koridoriumi, kol man už akių užkliuvo vieno kambario nedaug pravertos durys. Lėtai priėjau prie jų. Nedrąsiai peržengiau durų slenkstį. Lova buvo tvarkingai paklota, bet...
