Įstrigę kartu

16.

Aš tiesogine to žodžio prasme išsilydžiau, kai jis sujungė mūsų lūpas, turbūt mano kūno temperatūra gerokai pakilo, nugara perėjo milijonai šiurpuliukų, kai pritrūko oro atsitraukėm. Aš tiesiog stovėjau sustingusi, rankas priglaudusi prie šonu, tikrai kvailai atrodžiau, tačiau man buvo lengvas šokas, nes to tikrai nesitikėjau. Denas šyptelėjo nieko nesakęs įlipo į mašiną ir išvažiavo. Netrukus prie manęs priėjo Ana.

- Kas čia ka tik buvo?- ramiai paklausė.

- Matei?- dar vis šoko būsenoj paklausiau.

- Aha.- sumurmėjo.

- Jis mane pabučiavo!!!

Atrodo, kad tada atsibudau ir iš laimės pradėjau šokinėti ir rėkti.

- Jis mane pabučiavo!!!- pakartojau.

- Nina, gal biški tyliau.- nusijuokė.

Susigėdau, kai pamačiau, jog daugumos žvilgsniai buvo nukreipti į mane.

- Jis mane pabučiavo.- negalėdama nuslėpti džiaugsmo sušnabždėjau.

- Nagi, greičiau einam, Džeisonas jau laukia.- parodydama į aikštelės gale stovinčią mašiną tarė Ana.

Pirmiausia nuvežėm Aną namo, tada patys pasukome namų link. Grįžau su šypsena iki ausų, nes vis galvojau apie Deną. Man jis tikrai pradėjo patikti, nors pažįstu labai trumpai.

- Kodėl tokia laiminga?- lipdamas laiptais paklausė Džeisonas.

- Aaa...gavau visai neblogų pažymių.- sumelavau.

- Aha.- nusivaipė ir užlipo laptais aukštyn.

Aš nuėjau į kambarį, padariau namų darbus dar šiek tiek pasedėjau prie telefono ir užmigau.

Nežinau kodėl, bet atsikėliau valanda anksčiau, nei žadintuvas turėjo suskambėti, dar bandžiau užmerkti akis, tačiau tai buvo bloga ideja, nes visiškai nenorėjau miego. Atsikėlusi apsirengiau, nusiprausiau ir susišukavau plaukus. Nulipau į apačia ir pasidariau pusryčius. Pavalgiusi išėjau iš namų, nusprendžiau eiti pėškomis. Nupėdinau į kabinetą ir atsisėdau į savo vietą. Anos dar nebuvo. Keista nes tokiu laiku ji jau čia būdavo, todėl jai parašiau.

"Kur tu?"
"Atleisk šiandien nebūsiu, susirgau."

Gaila, šiandien turėsiu būti viena. Rinkosi vis daugiau žmonių ir prasidėjo nuobodi matematikos pamoka, atrodo iš pradžių viską labai gerai supranti, bet tada atsiranda kažkas ko tu net iš dešimto karto negali suprasti. Mečiau visus darbus ir išėjau į tualetą. Praėjau pro direktoriaus kabinetą ir pro nepilnai uždarytus langus pamačiau ten sėdintį Deną. Įdomu kodėl jis ir vėl ten. Priglaudžiau ausį prie medinių kabineto durų.

- Ką tai reiškia? Kodėl taip padarei?- pasipiktinęs kalbėjo direktorius.

- Ką padariau?- sutrikęs paklausė.

- Kodėl bučiavai tą merginą?

- A-aš nežinau tiesiog taip gavos.- sutrikęs kalbėjo.

- Aš tavim tikėjau, tu sakei nebesivelsi į tuos meilės žaidimus. Tu man prižadėjai.

- Aš ją mylių.- sušuko.- Kaip tu galėjai ją pamiršti? Tu jos neatpažįsti? Čia gi mano Nina...

To be continued...