Įstrigę kartu

7.

- Šiandien jos gimtadienis. Tuo labiau nereikėjo trenkti jai per veidą.- Džeisonas tai pasakęs lipo laiptais aukštyn, o aš greitai įbėgau į savo kambarį ir netyčia duris užtrenkiau per stipriai. Tikiuosi jis neišgirdo. Šokau į lovą ir pasiėmiau telefoną, tačiau netrukus mano kambario durys prasivėrė.

- Žinau kad klauseisi.- su šypsena tarė.

Aš bandžiau nutaisyti tokią veido miną kad atrodytų, jog net neįsivaizduoju apie ką jis kalba, tačiau neišėjo jo apgauti. Išlipau iš lovos ir puoliau jam į glėbį.

- Ačiū, kad visada mane užstoji.- vos neverkdama padėkojau.

- Ką tu be manęs darytum, sesut. O dabar eik miegot jau vėlu.- pabarė.

Aš atsiguliau į lovą ir užsiklojau. Džeisonas užgesino šviesą.

- Labanakt.

- Tai gal dar pasaka paskaitysi.

Girdėjau tik jo juoką. Jis visada palieka mano ir savo kambario atidarytas duris, o jeigu užsidarau, jis naktį jas ir vėl atidaro. Džeisonas sakė, kad jis jaučiasi jaukiau, kai mato kad aš ramiai miegu ir nieko su manim nevyksta. Jis tai daro nes turiu šiokią tokią problemą, kuri man trukdo turėti normalų gyvenimą, be streso, įtampos, be košmarų, kurie virsta realybe...

Įsipatoginau lovoje ir užmerkiau pavargusias akis.

Rytas. Numečiau žadintuvą ant žemės. Tik taip jis išsijungia. Atsikėlusi pasiklojau lovą ir susirinkusi rūbus, kuriuos rengsiuos nusinešiau į vonią. Išsiploviau dantis, persirengiau, kelis kertus perbraukiau tušu per blakstienas ir susišukavusi plaukus pasiėmiau iš kambario kuprinę. Greitai nulipau laiptais žemyn ir išskuodžiau pro duris. Nenorėjau susitikti su mama. Atsisėdau į brolio mašiną ir laukiau kol jis ateis. Įsijungiau telefone žaidimą, kur reikia šokinėti ant laiptelių ir negali nukristi ant žemės. Tačiau labai greitai atsibodo, todėl įsidėjau telefoną į kišenę. Netrukus Džeisonas atėjo. Jis atrodė susinervinęs, atsisėdęs į mašiną garsiai užtrenkė duris.

- Kažkas atsitiko?- atsisukdama į jį paklausiau.

-Ne, viskas tiesiog tobula...

Kodėl tai turėjo nuskambėti taip sarkastiškai? Daugiau nieko neklausiau, nes jis atrodė gan piktas, visą kelią važiavo sukandęs dantis, nenorėjau jo klausinėdama sunervuoti dar labiau.

Išlipau iš mašinos ir padėkojau, kad pavežė.

- Sekmės sesut!

Jau galvojau, kad jis taip ir išvažiuos nieko nepasakęs.

- Ačiū ir tau brolau!- jau gan tolokai būdama nuo jo mašinos sušukau. Apsisukau ir ėjau link mokyklos įėjimo, o Džeisonas išvažiavo, turbūt ir vėl su savo draugais švęs. Vėl girtas grįš namo...

Peržengusi mokyklos durų slenkstį ėjau tiesiai link spintelės. Pasigedau Anos, ji visada ateidavo. Mes visada susitikdavom būtent čia. Suskambo skambutis ir aš daugiau nebelaukusi nuėjau į pamoką. Oh...Fizika...turbūt pats nuobodžiausias dalykas šitoj ir taip nuobodžioj visatoj, tačiau netrukus visose klasėse pasigirdo garsiakalbis.

- Nina Alton tučtuojau pasirodykite mano kabinete.- piktu tonu pasakė direktorius.

Visa klasė sužiuro į mane. Aš atsistojau iš savo vietos, susidėjau daiktus, nulėkiau pas direktorių ir nedrąsiai atidariau duris.

- Jūs norėjot mane matyti?- uždarydama kabineto duris paklausiau.

- Taip. Prašau prisėsti.

Tuomet mano akys vos neišsprogo ant kaktos. Iškarto supratau, jog turėsiu išklausyti kelių valandų moralą dėl žalos, kurią padariau merginų rūbinėj, nes prie stalo sedėjo ir jis...

To be continued...