Įstrigę kartu

22.

- Ne.- jis purtė galvą.- to negali būti...

- Taip, tai jis.- žiūrėdama į grindis tariau.- Niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis taip elgiasi su jais. Galvojau, kad jis tokiem žmonėm padeda...

Mane pertraukė skambantis telefonas. Tai buvo mama, jau ilgokai praėjo laiko kaip negrįžtu iš mokyklos, jeigu atsiliepsiu ir ji vėl pradės rėkti, o aš tikrai dabar mažiausiai noriu tai girdėti, todėl vaidinau, jog negirdžiu skambančio telefono įkyrios muzikėlės.

- Neatsiliepsi?- pakeldamas antakius paklausė.

- A č-čia nieko svarbaus.- numesdama ragelį ir įsidėdama telefoną į kišenę atsakiau.- A-aš jau turėčiau eiti.

- Pavešiu tave.- pasisiūlė.

Aš linktelėjau galva. Nulipome laiptais žemyn ir įsėdę į mašiną išvažiavom iš aikštelės.

Aš vis stebėjau jį, negalėjau patikėti, kad vėl jį sutikau. Turbūt šiandien pati geriausia diena mano gyvenime.

- Kas? Kodėl taip žiūri?- žvelgdamas į kelią paklausė.

- Tiesiog tu taip pasikeitei, atrodai toks vyriškas, subrendęs...man patinka tavo barzdelė.- nusijuokiau.

Jis tik šyptelėjo nenuleisdamas žvilgsnio nuo kelio.

- Bet kaip tu supratai kad čia aš? Mes užaugom, labai pasikeitėm, bent jau iš išvaizdos. Kaip tu mane atpažinai?

- Ryšys. Jį jaučiu vien tik pažiūrėdamas į tave.- atsisukdamas tarė.- Tu irgi tai jauti?

Aš atsisukau į jį su nuostabos pilnu veidu ir palinksėjau. Tas jausmas tikrai varo iš proto, tačiau niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis reiškia tiek daug, kad man artimas draugas buvo tiek laiko šalia.

- Užtenka tik pamatyti tave mokyklos koridoriuje ir atrodo širdis tuoj iš krutinės išlips.- šyptelėjo parodydamas baltus dantis.

Mašinoje, kurį laiką tvyravo nejauki tyla, jis sustojo mano kieme, išlipusi atsisveikinau ir nupėdinau į namus.

- Sveika, saulele.- pasisveikino tėtis.

- Labas.- net nežvelgdama į jį šaltai tariau ir nupėdinau į savo kambarį.

Įsijungiau šviesą ir numečiau raktus ant staliuko. Nusiėmiau maikutę mečiau ją per petį ant lovos. Apsisukusi žengiau žingsnį, norėjau stalčiuje susirasti naktinę maikutę, tačiau greitai griebiau pirmą pasitaikiusį skudurą ir prisidengiau, kai ant lovos pamačiau sėdinčią Aną.

- Nina, kas tau buvo? Iš kur tiek randų?

To be continued...