Įstrigę kartu

29.

- Ką tu jai padarei? Leisk bent ją pamatyti!

- Oi ne, nesuteiksiu tau tokio malonumo. Tokius kaip tu reikia visam laikui uždaryti į vienutę.- ramiai tarė.

Netrukus Aronui suskambo telefonas. Išsitraukė mobilųjį iš kišenės ir pažvelgęs į ekraną susiraukė.

- Tai tau.- ištiesė ranką su telefonu.

Pridėjau jį prie ausies, nieko nesakiau.

- Denai, čia aš.- išgirdau užkimusį tėčio balsą.

- Tu nori manęs atsikratyti?- laikydamas ašaras paklausiau.

- Jau senai turėjau tai padaryti. Tu galvoji nepastebėsiu kas vyksta? Tavo mama nesusitvarkė su tavim, nesusitvarkau ir aš... Atleisk man, sūnau, bet neturiu kitos išeities.- tai pasakęs padėjo ragelį.

- Išeitis visada yra.- tyliai tariau.

Sukandau dantis, jog is pykčio nepradėčiau šaukti, tačiau nesusitvardžiau ir mečiau telefoną į sieną. Visos jo dalys pabiro ant baltų ligoninės grindų.

Darbuotojai suėmė mano rankas ir vedė ilgais kolidoriais.

~ Nina ~

Staiga atsidarė vienutės durys, įėjęs daktaras sustojo ir šyptelėjo.

- Ko žiūri? - paklausiau.

- Aronas pasigailėjo, išleidžia tave iš čia. Gausi palata, maisto, drabužius, tačiau nemanyk, jog jis elgsis su tavim išskirtinai vien dėl to nes esi jo dukra. Čia visiem taisyklės vienodos. - tai pasakęs mirktelėjo akį.- O dabar stokis.

Jis priėjęs man už nugaros atsegė tramdomuosius marškinius ir padėjo juos nusiimti. Buvau tik su liemenuku. Jis numetė ant žemės maikę.

- Persirenk. - rimtu tonu tarė.

Pasilenkusi pasiėmiau, tą skudurą ir ruošiausi apsirenkti, bet sustingau kai pagavau daktarą žiūrint ne ten kur reikia.

- Gal nusisuksi? - pakėliau antakį.

- Nesigėdyk tokio gražaus kūno.- šyptelėjo.

- Pedikas.- sušnabždėjau ir greitai apsirengiau per didelę, baltą maikę.

Jis atsistojo tarpdurį ir ištiesė ranką taip leisdamas man eiti pirmai. Sunkiai žengiau pirmus žingsniu, beveik nejaučiau kojų, jos buvo nutirpusios, nes visą tą laiką, kurį turėjau praleisti čia sedėjau ant grindų. Jis puikiai tai matė, jog man sunku eiti, tačiau vistiek specialiai pastūmė, tai visiškai nepadeda eiti greičiau...
Suspaudžiau kumščius ir sukandau dantis, atsisukusi trenkiau iš kumščio, tačiau smūgis nebuvo toks stiprus, kad parblokštų jį ant žemės. Daktaras susiėmė už veido, pakėlęs galvą nužvelgė mane grėsmingu žvilgsniu ir gan stipriai trenkė į pilvą. Atsitrenkiau nugara į sieną ir iš skausmo susigūžiau į kamuoliuką...

- Daugiau net nedrįsk taip daryti.- sušuko.

Priėjęs pakėlė, iš nugaros pusės suėmė rankas ir vedė purvinais koridoriais, dėl pilvo skausmo ėjau šiek tiek sulenkusi nugarą ir nuleidusi galvą, per plaukus beveik nesimatė veido. Netrukus sustojom, nes koridorius siauras ir turėjome su kažkuo prasilenkti, tačiau net nesivarginau pakelti sunkios galvos.

- Nina? Ninaa? - kažkas sušnabždėjo.

Mano oda pašiurpo kai supratau kieno tai balsas...
Nee, ir vėl girdžiu Deną galvoje...reikia jį pamiršti, niekada iš čia neišeisiu, bet kodėl tai taip sunku?....