Jau kelios valandos kaip guliu ir negaliu užmigti, tas klyksmas vis nesiliauja, o gal jis tik mano galvoje? Stengiausi apie tai negalvoti ir užmerkiau pavargusias akis. Tačiau išgirdau signalizacija, koridoriuje užsidegė didžiulės raudonos lempos, atsidarė palatos durys, tačiau ten nieko nebuvo. Atsargiai išlipau iš lovos, apsižvalgiau, kambariokė kaip bebūtu keista ramiai miegojo, lėtai ėjau link duru, koridorius buvo visiškai tuščias, visi miegojo savo palatose. Tik labai gasdino tos mirksinčios lempos ir kodėl įsijungė signalizacija, gal kas įsibrovė? Mano mintis apie vagis pertraukė tas riksmas iš apačios. Greitai nubėgau į laiptinę ir nusileidau laiptais žemyn. Atsargiai atidariau tas didžiules duris ir pagal garsa ieškojau kambario iš kurio vis girdžiu riksma, sustojau prie išskirtinio kambario, tamsiai mėlynom durim. Per langelį su grotomis apžiūrėjau jį. Prie sienos prirakintas buvo kažkoks vyras, jis buvo nuleidęs galva, todėl negalėjau jo atpažinti, balti drabužiai buvo sutepti krauju, ant žemės nedidelės raudonos balos. Įsitikinusi, jog palatoj daugiau nieko nėra atidariau duris ir greitai pribėgau prie jo. Pakėliau nelaimėlio galva ir pašokau iš nuostabos.
- O ne ne, Denai kas su tavim taip galėjo pasielgti...- puldama rakinti grandines nuo jo ranku bei koju tariau.- jeigu tai mano tėvo darbas aš prižadu jis dėl to kentės.
Denas buvo toks silpnas, kad man atrakinus jį nuo sienos negalėjo pastovėti ant koju, negalėjo tarti nei žodžio. Persimečiau jo ranka sau per kakla, kita ranka paėmiau jį už liemens. Stengiausi paskubėti išnešti jį iš šito pastato, jog mūsu nepamatytu sargybiniai ar daktarai, tačiau ligoninė atrodė tuščia. Negirdėjau nei vieno balselio, jokios gyvos dvasios, kaip gi visi galėjo dinkti?
- Nagi Denai, greičiau, jau liko nebedaug!- tariau kai jau buvom netoli išėjimo.
Galima sakyti aš ji visa laika tempiau, sunkiai dėjo žingsnius, rėkė iš skausmo.
Atsidusau kai atidariau laukines duris ir išvedžiau jį iš šitos pragariškos ligoninės. Pasodinau jį ant laiptu, nes buvau begalo pavargusi ir bijojau, jog galiu jį išmesti. Jaučiau tokį palengvėjima kokio dar gyvenime nejaučiau. Maniau, jog jis jau saugus, tačiau netrukus prieš mane atsirado sargybinis su elektros šoku.... ir tada aš atsibudau...
KAMU SEDANG MEMBACA
Įstrigę kartu
Romansa"Antram aukšte ieškojau tualeto, kol tuo tarpu jis buvo apačioje. Klaidžiojau koridoriumi, kol man už akių užkliuvo vieno kambario nedaug pravertos durys. Lėtai priėjau prie jų. Nedrąsiai peržengiau durų slenkstį. Lova buvo tvarkingai paklota, bet...
