Ilgiuosi tavęs...

4

Atsibudusi nusiprausiu ir apsirengiu. Nuėjusi į virtuvę randu jau pagamintus pusryčius, o tetą savo porciją jau beveik suvalgiusi.

-Pavalgyk ir važiuosim į darbą,- man atsisėdus pasako teta ir sudėjusi indus į indaplovę, patraukia į savo kambarį, persirengti darbui.

Pavalgiusi apsiaunu batus pagriebiu savo juodą kuprinę ir kartu su teta, patraukiu link automobilio.

***

Atvažiavusios į vietą nuėjome į kavinės vidų. Prie vienos pusės yra laiptai, kurie yra užtverti, po jais padėti sėdmaišiai ir staliukas, o vos įžengus galima pamatyti medžiaginius fotelius sustatytus aplink stalus po du arba keturis. Prie langų į gatvę yra palangės, o prie jų baro kėdės. Sienos nudažytos kremine spalva ir ant jų kabo nuotraukos. Kol kas nesimato nei vieno žmogaus tiktai juodaplaukė mergina prie kavos aparatų ir aki mes įeiname ji į mus neatkreipia dėmesio. Lauke nemačiau sėdimų vietų, tai visiškai suprantama, nes šaligatvis siauras, o žmonių srautas, tikriausiai, čia yra didelis ir niekas nesugebėtų ramiai lauke atsigerti kavos ar arbatos. Patraukėme link tetos kabineto pusės, nes link ten buvo ir darbuotojų kambarys.

-Čia gali palikti savo daiktus, niekas jų nepaims, ką gaminame jau išvardinau ir kai nueisi prie kasos paprašyk Kaylos, kad tave pamokytu juo naudotis, nes šiandien dirbsi tik tai su juo. Ai, ir dirbi iki dvyliktos, tada ateis kita pamaina,- duodama man prijuostę ir plaukdama, kol aš susiryšiu plaukus į kuodą, pasako.

-Gerai,- apsirišu aplink liemenį prijuostę ir patraukiu link prekystalio.

-Ai, ir dar, mokėsiu tau kiek vieną dieną tos dienos atlygį, kuris priklauso paskaičiavus pagal mėnesinę algą,- sustabdžiusi mane teta užsimena apie pinigus, kurie man tikrai pravers.

-Puiku!- su didžiausia šypsena apsisuku ir dabar jau nieko netrukdoma paraukiu link prekystalio pusės. Nuėjusi į pagrindinę kavinės dalį patraukiu link juodaplaukės merginos, kuri stovi prie kasos.

-Sveika aš Aria, o tu tikriausia būsi Kayla?- prisistatau visai mielai atrodančiai merginai.

-Malonu, tu čia dirbsi?

-Taip teta pasiūlė, kad turėčiau kuo užsiimti kol čia būsiu.

-Tavo teta Elija Evans?- šiek tiek nustebusi pasižiūri į mane ir vėl nusisuka, nes atėjo klientas, kol šnekėjau su Elija atsidarė kavinė, tik kol dar nėra daug žmonių. Palaukiu kol ji pateiks jam užsakyta kavą.

-Taip, ir gal galėtum mane pamokinti naudotis šiuo prietaisu, kol dar nėra daug žmonių?- parodau į kasą ir atsistoju šalia jos.

-Žinoma, tik aš turiu tau klausimą: ar žinai kas čia yra pardavinėjama?- jai to paklausius patvirtinu, kad žinau ir ji kalba toliau.- Kainos yra šiame lape prie kasos ir viskas surašyta abėcėlės tvarka, kad būtų lengviau surasti. Na, o dabar pamokinsiu naudotis šiuo prietaisu.

Kayla man paaiškina pagrindines funkcijas ir kol dar pikas neprasidėjęs aptarnauju kelis žmones ir apsipratau su prietaisu. Tai panašu į telefoną tiktai, kad čia vien matematika ir kartais galima šiek tiek susimaišyti.

-Kaylą, turiu tau klausimą. Ar po darbo galėsi man parodyti ką nors mieste? Aš beveik nieko nežinau ką vertėtų pamatyti neskaitant Aukso tilto.

-Žinoma, nors ir aš pati nesu daug kur buvusi, bet ką žinau galėsiu tau parodyti,- nusišypsom viena kitai ir tik dabar pastebėjau, kad ji yra šiek tiek žemesnė nei aš ir smulkesnė. Jos plaukai, kaip ir mano, surišti į kuodą.

***

Visą laiką, kol dirbau, bendrauti su ateinančiais žmonėmis buvo lengva, tad net nepastebėjau, kaip atėjo laikas, kitai pamainai. Kai tik atėjo tos pamainos darbininkai nusirišu prijuostę ir patraukiu į kambarėlį, priešais save pamatau į darbininkų kambarėlį įeinančia Kayla.

-Na, tai gal iš pradžių tave galime nuvesti į „Golden gate" parką.

-O nuo čia jis toli?

-Nelabai, bet ten yra daug gražių vietų,- išėjusios iš kepyklėlės pradėjome eiti karu su žmonių minia, kuri mus nešė viena kryptimi ir labai sunkiai būtum pro ją prasibrovęs.

Pagalvojusi apsidžiaugiau, kad kaip visada pasiėmiau fotoaparatą, nes mano pomėgis fotografuoti dažnai praverčia ir šiaip visada su savimi nešuosi kuprinę, kur yra daug man reikalingu daiktų, nes nežinai kada ko prireiks. Nors šiuo metu būtų sunku ką nors nufotografuoti, bet kai tik ateisime į parką tikrai jį išsiimsiu.

Priėjusios parko vartus patraukėme tolyn, kur renkasi daugiausia žmonių. Eidama žvalgiausi aplinkui, nes kai mieste yra parkas ir su daug medžių tai yra vienas iš geriausių dalykų. Priėjusios pagrindinę vietą atsisėdome ant žolės ir aš išsitraukiau fotoaparatą.

-Tu jį nešiojiesi visur?- pamačiusi, kad imu iš kuprinės fotoaparatą paklausia.

-Taip, nes esu pastebėjusi, kad dažnai kai neturiu su kuo įamžinti kokį nors vaizdą arba turiu tik telefoną, su kuriuo sunku padaryti geras nuotraukas, jei tai vyksta toli pamatau kažką nuostabaus. Bei man tiesiog patinka fotografuoti visokius nutikimus, kaip tarkim žaidžiančius vaikus, mielas poreles...- net nepajutau kaip panirau į savo mintis apie tai šnekėdama ir pasinėriau ten, kur visada pakliūnu užsisvajojusi apie savo pomėgį.

-Supratau, tau patinka fiksuoti akimirkas,- nutraukusi mano vardijimą pareiškia Kayla.- Einam ten. Galėsi mane nufotografuoti ir aš tave, o gal ir kartu.

Pašokusi iš vietos ji staigiai patraukia mane už rankos ir pradeda temtis link gražiai atrodančio balto pastato, ten kaip ir yra pavėsinė, bet ji yra už vandens telkinio, tad nenueisim.

Ten pasidariusios kelias nuotraukas patraukiame tolyn ir visą kelia šnekame apie tai ką mėgstam, ko nekenčiam ir daug juokėmės iš pamatytų atsitikimų arba, kaip būna, iš nieko. Pamačiusios telefone, kad jau pravaikščiojome ilgą laiko tarpą atsisveikiname ir išsiskyrusios patraukiam link namų.

Laikas praėjo nuostabiai ir susitarėm kitą kartą pavaikščioti dar po parką, nes Kayla prisipažino, kad ji nors gyvena čia nuo gimimo dar nevisą parką žino ir visada atranda nuostabių vietų.

Vos tik man įėjus suprantu, kad teta dar nėra grįžusi iš darbo. Visame bute tylu, tai mane šiurpina, tad įsijungiu televizorių ir nueinu į virtuvę pasigaminti valgyti.

Prisėdusi ant sofos junginėju kanalus, nieko gero nerasdama, išjungiu. Patraukiu į savo kambarį, pasiimu kompiuterį ir įsijungiau pradėtą žiūrėti serialą. Niekada negalvojau, kad jį žiūrėsiu „Prieblandos medžiotojai", bet kad jau pradėjau. reikia pabaigti.

Išgirstu kaip kažkas sukrebžda prie laukujes durų. Sustabdau serialą ir patraukiu link tos pusės. Pasižiūrėjusi pro durų tarpą, kas ten yra, nurimstu.

-Na, tai kaip miestas?- pravėrus duris ir išėjus iš kambario paklausia teta.

-Nuostabus...- susižavėjusi net nebandau valdyti šypsenos.- Visur daug žmonių, bet tai nesvarbiausia. Vaikai parke žaidžia taip kaip ir mes žaisdavome, nieko ten nematai įlindus į telefoną ir pats parkas tikrai yra nuostabus. O nuotraukos išeina nuostabios. Nors mačiau tik dalį, bet jis man pradeda patikti. Džiaugiuosi, kad čia atvažiavau.

-Šaunu, kad tau patiko. Rytoj kažkur dar eisit?

-Taip, su Kayla susitarėme, kad ryt man ji aprodys dar daugiau parko. Ai, ir valgyt jau pagaminta.

Elijai susitvarkius patraukiu kartu su ją į virtuvę.