Ilgiuosi tavęs...

21

-Sveika,- pasukusi galvą pamatau merginą su trumpais šviesias plaukais ir baigščiai žvelgiančia į mane. Nežinodama kur dėti rankas laiko jas priešais ir žaidžia su pirštais. Pamačiusi, kad aš atkreipiau dėmesį nuleidžia žvilgsnį ir daugiau neprabylą.

-Labas, ar galėčiau kuo nors tau padėti?- maloniai paklausiu ir pamatau kaip ji šiek tiek baigščiai pasižiūri į mane.

-Aš norėjau paklausti ar galėčiau prisėsti šalia,- parodo į šalia manęs esančia laisvą kėdę ir vėl greitai grąžina ranką prie kitos.

-Žinoma, kad gali,- nusišypsau, ji pasižiūrėjusi į mane atsargiai atsisėda ir nusisuka į priekį.- Gali būti šis klausimas keistas, bet kodėl aš tavęs anksčiau nepastebėdavau šioje pamokoje?

-Sėdėdavau gale ir kiek pastebėdavau tu nelabai žvalgydavaisi, o tiktai šnekėdavai su Etanu,- jai tai pasakius lieku šokiruota, bet pagalvojusi viską ką dariau kai pradėjau lankyti pamokas aš iš tiesų nebandžiau žvalgytis aplinkui. Ji ir vėl nusisuko palikdama mane nežinioje.

-Tai reikia tą klaidą ištaisyti, aš Aria,- ištiesiu jai ranką, jai atsisukus pastebiu sutrikusia miną, bet ji greitai ją pakeičia ir paspaudžia man ranką.

-Lara, iš kur pažįsti Etaną?

-Susipažinau su juo kai atėjau pasižiūrėti kur vyks pamokos, o iš kur tu jį pažįsti?

-Jis kaip ir aš čia einam jau ne pirmą kartą ir vienas kitą pažįstam tik iš užduočių,- prasivėrus durims ji pasuka galvą pasižiūrėti kas įeiną, aš paseku ją ir pamatau pro duris įeinanti Etaną.

Pamatęs mane iškelia ranką ir pamojuoja, bet jo veide buvusi šypsena greitai dingsta kai pamato šalia manęs sėdinčia Larą.

-Aria, aš turiu tau klausimų,- sudrimba šalia manęs ir nors iš jo reakcijos supratau, kad ją pažįsta, bet su ja nenori apie nieką kalbėti.

-Tikrai, ir kokių gi?- blogai jausdamasi, kad daugiau nebebendrauju su Lara atsisuku į Etaną ir laukiu kol jis užduos klausimą, bet jis vis neprabylą.

Pasižiūrėjusi į laikrodį matau, kad greitai prasidės pamoka, o iš jo vis dar neišgirdau nei vieno klausimo. Jau žadu nusisukti ir vėl kalbėti su Lara.

-Kas patinka merginoms?- išgirdusi tokį jo klausimą nustembu. Tikrai tokio klausimo nesitikėjau. Neįsivaizduoju ką norėjau iš jo išgirsti, bet tikrai ne tokį klausimą.

-Ar tai dėl Kaylos?- paklausus jis nurausta, nesitikėjau, kad jis tai gali, ir palinksi galvą.- Kiek laiko su ja bendrauju jai svarbiausia yra, mano nuomone, kad būtų linksma ir jai nereikėtu nerimauti.

Pagalvojusi atsakau ir pasižiūriu į telefoną tarsi ko nors laukčiau.

-Kur jūs einate kaip draugės?- apsidairau aplinkui, niekas mūsų nesiklauso ir mano žvilgsnis tiktai užkliūna už Laros, kuri sėdi dar labiau nulenkusi galvą ir jos trumpi plaukai uždengia jos veidą, matosi ausinių laidai, bet muzika tikriausiai neužgožia aplinkinių pokalbių.

-Mes einame į „Golden Gate" parką, tada su draugais buvome picerijoje, kinų kvartale ir prie vandenyno.

-O jos mėgstamiausios vietos tu nežinai?- papurtau galvą ir jo veide pastebiu nusivylimą.

Jis nori surengti jai nuostabų pasimatymą. Tai taip mielą. Norėčiau, kad dėl manęs kas nors būtų taip stengęsis.

-O negalėtum jos pasiteirauti?- nutraukdamas mano apmąstymus paklausia Etanas.

-Nelabai, nes jei klausčiau jai atrodytų keista, neturėčiau paaiškinimo,- sušnabždu, jis palinksi galvą ir daugiau nieko neklausia, nes jau prasidėjo paskaita.