Ilgiuosi tavęs...

26

Pro palapinės medžiaga prasiskverbia saulės šviesa ir žmonių garus pokalbiai bei kiti triukšmą keliantis garsai. Nebenorėdama daugiau jų girdėti pabandau pajudinti rankas, kad su jomis užsidengčiau ausis, bet vienos rankos nepavyksta pajudinti, nes ją laiko kažkas prispaudęs. Pabandydama dar kartą ištraukti išgirstu kaip kažkas visai šalia sukikena ir neištvėrusi pramerkiu akis.

Palapinės prieangyje, pravėrusios įėjimą sėdi Mia su Kayla ir žiūrėdamos į mane juokiasi, o kai pasuku galvą pamatu, kad mane apsikabinęs miega Aronas ir jo nosis įbesta į mano plaukus. Nežinodama ką daugiau galiu padaryti pabandau išsilaisvinti, bet nepavyksta tik Aronas mane dar arčiau mane prisitraukia.

-Tai ko mums nesakiai?- linksmai pasiteirauja ir nieko daugiau nelaukusios išeina į lauką, kur pamatau, kad vaikinai sėdi ir valgo.

Stengdamasi nepažadinti Arono ištiesiu ranką ir suradusi telefoną paimu jį į rankas ir atrakinu. Pamatau praleistus kelis tetos skambančius tad nieko nelaukusi paskambinu.

-Sakiai, kad skambinsi kiekvieną vakarą, kas atsitiko?- staigiai išpila, man net neleidus pasisveikinti ir pati nepasisveikinusi.

-Nieko neatsitiko, tik tai užmiršau prieš einant į pasirodymus tau paskambinti, o kai tu skambinai tikriausiai negirdėjau, nes buvo garsi muzika. Man viskas gerai,- pabandau ją nuraminti.

-O ką dabar žadi daryti?- ramiai pasiteirauja ir Aronas sujuda su savo nosimi pasiekdamas mano kaklą ir jį pakutendamas.

-Ką tik atsibudau, tai eisiu pavalgyti ir tada eisiu vėl vaikščioti po teritoriją.

-Gerai, bet šį sykį atsimink, kad turi man paskambinti,- primena ir man atsisveikinus padedame ragelius.

Pabandau nepažadindama vaikino išsivaduoti iš jo gniaužtų, bet tai tikriausiai nelabai pavyksta, nes kai tik pasitraukiu toliau nuo jo atsisukusi pamatau pramerktas žalias akis ir sekančias kiek vieną mano žingsnį.

-Labas rytas,- tyliai pasakau ir stebiu kaip jo veidas susivokęs persimaino ir jame šiek tiek atsiranda liūdesio.

-Labas,- pasako ir atsikėlęs su ranka persibraukia per plaukus ir nusirengęs marškinėlius iš krepšio ištraukia kitus juos užsivilkdamas. Nieko nesakęs išeina iš palapinės ir palieką mane vieną, persirengti.

Išėjusi randu vaikinus stovinčius atokiau nuo merginų, merginas laukiančias manęs su priešais stovinčiu maistu. Pamojavusi Džeimsui su Aidenu patraukiu prie merginų ir atsisėdusios pradedame valgyti.

-Žadame eiti prie trečios scenos, eisi?- surinkusi tuščius indelius ir juos išmetusi paklausia Mia, o aš vis dar esu užsigalvojusi apie tai ką mačiau Arono veide.- Aria?- pašaukia mane ir tai priverčia mane grįžti iš apmąstymų.

-Ką?

-Ar eisi su mumis?- perklausia ir laukia kol aš apsispręsiu, nes Kayla jau stovi šalia jos. Dar kartą žvilgteliu į vaikinų pusę, bet nesugaunu Arono žvilgsnio tad sutinku eiti su jomis.

Patraukiame nuo palapinės prie scenos ir ten jau koncertuoja ką merginos norėjo pamatyti, bet man iš galvos vis dar neiškrenta Arono žvilgsnis pilnas nusivylimo. Jis žiūrėjo taip lyg būtų jam atrodę, kad laikė kažką kitą savo rankose, o kai pamatė, kad tai aš, nusivylė.

Šalia manęs besilinksmindamos merginos, net nemato kaip aš pasitraukiu nuo to ir patruliu į ramesnį kampelį. Žmonių jame nedaug, susirandu atokesnę vietą ir atsisėdu ant ten esančio suoliuko.

Išsitraukiu telefoną, bet nežinau ką daryti, kam skambinti. Sena to nesuprastu, mama su teta tikriausiai iš karto lieptų su juo nebebendrauti, o merginos man irgi nepadėtų. Suprasdama, kad su nieko negalėsiu pasikalbėti atsirakinu telefoną ir pradedu žiūrėti nuotraukas. Yra kelios, kur aš tik su merginomis arba, kur fotografavau kraštovaizdį, bet daugiausia mano ir Arono.

Žiūriu jas visas iš eilės ir prisimenu ką mes tada veikėme. Kai prasideda vakarykštės nuotraukos pamatau, kad jo akys kaip tik žiba ir yra pilnos laimės.

-Kodėl nesi prie scenos?- išgirstu Arono balsą ir pamatau jį stovinti priešais mane. Greitai išjungiu telefoną ir nuotraukas ir tik tada susitelkiu į jį.

-Man nepatiko, o kodėl pats nesi prie kurios nors iš jų?- pasiteirauju ir susivokiu, kad mano balsas, tikriausiai nuskambėjo šiek tiek per šiurkščiai. Aronas į tai nesureaguoja, atsisėda šalia manęs ir nusišypso.

-Nes man buvo nuobodu ir nepatiko muzika,- gūžtelėjęs pečiais pasako ir nusuka žvilgsnį į tolį.

-Kodėl man atrodo, kad tave kažkas slegia, kažkas apie ką tu privalai išsikalbėti?- žiūrėdama į jį pastebiu, kaip jo veide mainosi emocijos, bet viena niekada nedingsta iš jo. Tai - susirūpinimas.

-Ne niekas manęs neslegia, tiesiog turiu apie daug ką galvoti artėjant vasaros galui ir gal dėl to taip atrodo,- pabando nusišypsoti, bet matau, kad jam sunkiai sekasi, tad tiesiog nebebandau jo klausti, o tiesiog nusišypsau parodydama, kad klausinėjimas baigėsi.

-Ar žinai, ko aš norėčiau?- lyg koks sąmokslininkas paklausia, o aš tik žiūrių į jį sutrikusi ir laukiu kol jis atsakys.- Bučinio, nuo tavęs.

Nespėju nieko pasakyti, o jis prisislenka arčiau manęs ir su delnu pasukęs veidą pabučiuoja. Aistringiau, nei praeitus kartus.

Atsitraukusi pamatau džiaugsmo kibirkštėles jo akyse ir visi abejojimai ir susirūpinimai dingsta iš veido. Atsistojame nuo suoliuko ir patraukiame prie scenos, prie kurios sakė bus draugai.

***

Praėjo kelios dienos po festivalio ir šiandien pagaliau po ilgo miegojimo išėjau su draugais prie jūros. Oras maloniai šiltas, kad net nesinori eiti maudytis, bet buvau vis tiek nuėjusi, o dabar guliu ant patiesalo su knyga rankose. Saulės spinduliai šildo mano nugarą, o kepurė kaip tik meta reikiama šešėlį, kad žiūrint į puslapius neskaudėtų akių.

Merginos guli netoli manęs ir deginasi saulėje, o vaikinai maudosi.

Perverčiu dar vieną puslapį ir vėl pasineriu į istoriją. Knygą radau pas tetą lentynoje tad ir pasiėmiau, jau seniai norėjau ją perskaityti.

Atsiranda dar didesnis šešėlis ir pajaučiu kaip prie mano įkaitusios odos prisiliečia šlapia ir nuo tokio didelio kontrasto oda pašiurpsta. Pasukusi galvą pamatau prie manęs atsisėdusi Aroną. O kas gi kitas galėtų būti?

-Ką skaitai?- paklausia kai su savo pirštais paliečia plaukų sruogą ir vėl per visą kūną nusiunčia šiurpuliukus.

-Getsbį,- atsakau ir supratusi, kad nebegausiu progos skaityti padedu ją į šalį.

-O aš mačiau filmą, tai lygiai tas pats, tik filmas trumpesnis,- pasako vis dar sukdamas plaukų sruogą tarp pirštų.

-O iš kur žinai?- pasiteirauju, nelabai tikiu, kad jis yra ją skaitęs. Atsisėda atsiremdamas į mano šoną ir kojas ištiesdamas ant smėlio.

-Mama skaitė knygą, o aš žiūrėjau filmą, po to pasikalbėjom ir pastebėjom, kad jie nelabai kuo skiriasi, o kaip tau sekasi ją skaityti?

-Nuostabiai,- šiek tiek supykusi pasakau, nes jis mane ištraukė iš knygos pasaulio ir dabar vėl teks į jį įsigilinti.

-Aria, aš ne šiaip sau tave sutrukdžiau, norėjau pasiteirauti ar sutiktum važiuoti į Holivudą? Su mumis dar važiuotu ir Tomas,- greitai priduria.

Jam to paklausus susimąstau. Visai neseniai grįžau iš festivalio, o jau dabar man siūlo važiuoti į Holivudą. Žinoma, kad norėčiau pamatyti tai, bet nežinau ar verta sutikti.

-O būtina greitai atsakyti?

-Gaila, bet taip, nes žadam jau ryt išvažiuoti, - pasako lyg būtų vieni juokai apsispręsti.

-O kaip jus tėvai taip lengvai paleido?- tik dabar atsiminusi apie tai paklausiu, nelabai tikiu, kad taip lengvai gali leisti važiuoti tokį ilgą kelią ir dar vieniem gali leisti.

-Jie manimi pasitiki ir tai tikrai nebūtų pirmas kartas kai aš su juo kur nors važiuoju. Tai ar sutinki?

Jam paklausus dar galvoju sakyti, kad pagalvosiu, bet suprantu, kad to tikrai nėra verta daryti, tad tiesiog sutinku ir vėl grįžtu prie knygos, o jis į vandenį prieš tai pažadėjęs, kad man parašys dėl visko.

Prieš pat pradėdama vėl skaityti apkeliu galvą ir pamatau, kad jis irgi stebi mane tad tik nusišypsau ir ją nuleidžiu.