Ilgiuosi tavęs...

15

Kai tik baigiasi pamokos pradedu eiti namo, bet į telefoną ateina žinutė nuo Kaylos:

Ky: Sveika, Slapuke, mes visi nusprendėm susitikti vėl toje pačioje kavinukėje, kuri buvo kinų kvartale. O kad tu neatsakei į mūsų klausimus. Tikriausiai interneto neturėjai... Aš tau pranešu. Todėl skubėk, nes mes ten susitarėm susitikti po trisdešimt minučių. Ikiukas :*

Aš: Gerai, supratau ir nevadink manęs „Slapuke" aš tokia nesu...

Kaylos atsakymo nebegaunu tad patraukiu link tos kavinukės tik dabar ne labai žvalgausi į aplinka ir stengiuosi kuo greičiau nusigauti į kinų kvartalą, bet apsižvalgiusi aplinkui pastebiu, kad atsiradau daugiabučių apsuptyje ir dabar tikrai nežinau, kur eiti, nes tokiame gyvenamajame rajone nesu buvusi. Išsitraukusi telefoną įsijungiu internetą ir jis man pradeda rankose vibruoti, jie pridėjo mane prie savo pokalbio jie per daug susirašinėjo ir dabar kol man ateis visos tos žinutės ir kiti pranešimai iš kitų socialinių tinklų jis nenustos, net jei išjungsiu internetą. Pradedu bandyti susirasti kur esu dabar ir kaip turėčiau pasiekti man reikiama kvartalą, bet nespėju nieko gerai pasižiūrėti kai man būna iš rankų ištrauktas telefonas ir net nespėju pastebėti kas tai padarė. Staigiai pakėlusi galvą už kelių metrų pamatau į motociklą atsirėmusi Aroną ir jo rankose esanti mano telefoną.

-Kas tau jį leido paimti?- priėjusi prie jo išplėšiu jam iš rankų ir išjungusi internetą užrakinu.

-Atsiprašau, kad taip padariau, bet tingėjau tave šauktis, galvojau, kad vėl neprisišauksiu todėl sugalvojau, kad geriausiai atkreipti tavo dėmesį taip,- jis skėsteli rankomis ir rankose laikoma cigaretę įdeda atgal į pakelį.

-Tai kitą kartą to nedaryk, nes daugiau tokių nesąmonių nenorių, kas būtų buvę jei aš mokėčiau savigyną ir būčiau tau trenkusi?

-Bet tu nemoki ir daugiau nebesiginčikim, nes vėluosim. Imk šalmą, Slapukę,- ištiesia man šalmą ir aš jį paimu, stoviu sustingusi ir bandau susigaudyti ką jis ką tik pasakė, o jis per tą laiką užsideda šalmą ir atsisėda ant motociklo ir laukia kol aš atsisėsiu.

-Kodėl tu taip mane pavadinai?- užsidėjusi šalmą ir atsisėdusi ant motociklo paklausiu.

-Mačiau tavo susirašinėjimą su Kayla, pasižiūrėjau,- nei kiek nesusigėdęs pasako ir palaukęs kol apsikabinsiu jį, užveda motociklą, bet dar nepajuda iš vietos.

-Žinai, kad negražu imti kitų žmonių telefonus ir skaityti jų asmenines žinutes?

-Žinau,- tik tiek jis man atsako ir nuleidžia antveidį bei pradeda važiuoti ir priverčia mane dar labiau jį apsikabinti. Šį kartą jis vairuoja daug ramiau ir neskuba į susitikimo vietą. Žvalgydamasi aplinkui matau tarsi pagreitinta žmonių dieną.

Po kurio laiko pradedu matyti jau žinomus vaizdus ir greitai mano akiratyje pasirodo įvažiavimas į kinų kvartalą. Dar šiek teik pavažiavę pamatome lauke, prie įėjimo laukiančius draugus ir kai jie pamato, kad atvažiuojam atrodo šiek tiek nustebę. Sustojus Aronas nusiima šalmą, o aš nulipu ir bandau atsisegti šalmą, bet užstrigo sagtis.

-Gerai, esam beveik visi tik reikia sulaukti Arios, o tu turėsi mus supažindinti su mergina, kuri atvažiavo kartu su tavimi,- žiūrėdama į telefoną pasako Ky, o Aronas kaip tik tuo metu pamatęs, kad man nelabai sekasi nusiimti šalmą prieina padėti, bet išgirdęs ką pasakė Kayla pradeda juoktis, po kiek laiko susitvardęs padeda man nusiimti šalmą, o aš pradedu tvarkytis plaukus, kurie susivėlė kai dėjausi šalmą, ir kaip tik tuo metu nuskamba mano telefonas, pranešdamas, kad man atėjo nauja žinutė. Pakėlusi galvą pamatau visų veidus labai nustebusius ir Aroną bandanti sulaikyti juoką.