Ilgiuosi tavęs...

13

Įėjusi į vidų nieko nerandu, visur šviesa išjungta. Praėjusi tetos kambarį pažvelgiu pro durų tarpą ir pamatau, kad ji jau miega tad nueinu į savo kambarį, nejaučiu jokio noro eiti miegoti. Nežinodama ką daugiau galėčiau daryti atsisėdu prie stalo ir įsijungiu kompiuterį, susirandu patamsyje kažkur numestas ausines ir jas užsidedu ir įsijungiu muziką.

Kai viskas kompiuteryje užsikrauna, prijungiu fotoaparatą ir perkeliu nuotraukas, kol keliasi nuotraukos atsidarau telefone Instagram ir pasižiūriu komentarus. Kai užžymėjau Aroną atsirado dar daugiau sekėjų ir man kilo noras paskaityti komentarus.

Kai pradedu skaityti komentarus, kai kurie man sukelia šypsnį tokie kaip: „ Jūs gražia kartu atrodote"; „Ar jūs pora?"; „Jūs nuostabus!!!" ir panašūs. Tokių buvo daugiausiai tik keli buvo, kurie išreiškia neapykanta, bet juk tokių būna visada. Dar pastebėjau, kad per šį trumpą laiką ši nuotrauka surinko daugiau patinka nei mano anksčiau skelbtos nuotraukos.

Peržiūrėjusi savo paskyrą patraukiu pasižiūrėti, kas vyksta Arono Instagram puslapyje ir pamatau, kad pas jį su patinka skaičiumi yra panašiai kaip pas mane, o su komentarais tik tai keli ir jie visi malonūs, klausia: kas aš jam esu, kur mes susipažinom ir dar daug panašių. Nelabai kuo skiriasi nuo to kas pas mane.

Padėjusi į šoną telefoną pradedu žiūrėti nuotraukas ir galvoti, kurias kur nors kelti, kurias siųsti tetai, o kurias tiesiog pasilaikyti sau. Visą dėmesį sutelkiu į dabar atliekamą darbą, kad net nepastebiu kiek laiko praeina. Tai pastebėjusi viską uždarau ir išjungiu visus šviesos šaltinius. Patraukiu pasižiūrėti pro langą ir pamatau, kad miestas taip pat nemiega, jame vis dar vyksta judėjimas, gyvenimas nestoja, tikriausiai taip yra visuose didmiesčiuose. Londone į tai niekada neatkreipdavau dėmesio.

Pasiruošusi miegoti dar kartą žvilgteliu į telefoną ir pamatau žinutę nuo Ky.

Ky: Kodėl apie tavo pasimatymą su Aronu sužinau iš interneto, o ne iš tavęs???

Aš: Tai ne pasimatymas. Mes tiesiog buvom išvažiavę pasivažinėti.

Ky: Jei būtų tik šiaip sau, nebūtų tokių nuotraukų. Žinai, kad jis nesifotografuoja?

Aš: Taip, jis man sakė, gali nepriminti.

Ky: O tai kaip dėl festivalio? Važiuosi?

Aš: Taip, jau pranešiau, kad važiuosiu.

Ky: Gerai, ryt norėsiu išgirsti viską, ką veikėt... :)

Aš: Gerai, labanakt :*

Ky: :*

***

Elija mane pažadina, o aš jaučiuosi neišsimiegojusi. Kol susiruošiu viską ji jau būna pagaminusi pusryčius ir laukia manęs, kol aš pavalgysiu ir pasiimsiu savo kavą, nes jei būčiau gėrusi namuose, būtume pavėlavusios į darbą, na bent jau aš tai tikrai.

Vos tik įžengus į vidų pamatau į mane įsmeigta Kaylos žvilgsni ir suprantu, kad pokalbio tikrai nepavyks išvengti. Susitvarkiusi visą savo aprangą ir pasiruošusi darbui atsistoju prie kasos ir pradedu priiminėti užsakymus, kurie labai greitai keičiasi ir matau kaip Kayla bando nutaikyti laisvą minutę, kad pradėtų mane kamantinėti, bet vis neranda laiko, man tai yra labai gerai, nes galiu nuspręsti, ką jai sakysiu, o ko nesakysiu.

Po truputį žmonių mažėja ir nors šeštadienis, bet jų buvo kaip ir darbo dieną. Mano su Ky darbo laikas yra panašus todėl kai ji jau baigia palaukia kol baigsiu ir per tą laiką pasiruošia tardymui.

-Einam į parką. Ten mūsų lauks Mia, nes ir ji nori išgirsti ką visą tai reiškia ir kodėl tu mums nepasakei.

Ji atrodo labai pikta, todėl aš net nenoriu jos pertraukti. O kol einam iki parko ji visą laiką kalbą apie tai ką reiškia draugystė, kad reikia pranešti jei kur nors vyksti su vaikinu ir nesvarbu ar jis sako, kad tai yra ne pasimatymas, nes tai tikrai yra pasimatymas. Kartais man jau norėjosi ją nutildyti, nes atsibodo klausytis to paties.