Ilgiuosi tavęs...

32

Kitoje stalo pusėje pasigirsta nusičiaudėjimo garsas ir atsisukusi pamatau Tomo valantis nuo veido miltus, o Aroną stovinti už jo ir laikanti virš jo galvos dar kitą saują miltų. Kai jis pasiūlė ateiti su jais pagaminti tikrai to nesitikėjau, nes dabar miltai yra padengę beveik visą virtuvę, maisto produktai išmėtyti per visą stalą, o kriauklėje stovi didžiulė krūva neplautų indų, o pyragas dar tik tai pradėtas gaminti.

Aronas paleidžia kristi miltus ant Tomo galvos dar kartą ir patraukia prie manęs. Jo brolio plaukai dabar visi balti ir nusėti miltais ir kai tik tai jis pajudina galvą miltai pradeda byrėti ant žemės. Atsisuku į Aroną ir nieko nesakiusi paduodu matavimo stiklinę, kurioje jau yra įpilta cukraus, o pati nueinu prie Tomo ir padedu išsipurtyti miltus iš galvos.

-Aria, ateik čia,- apkėlusi galvą nuo Tomo pamatau sutrikusį Aroną, kuris žiūrį į dubenį ir nieko nemaišo.

-Kas atsitiko?- kai tik tai to paklausiu ir priėjusi nieko nepamatau, kas galėtų būti ne taip.

-Apgavau,- pasigirsta Arono šūksnis ir jo rankos atsiranda ant mano liemens ir pradeda sukti, virtuvėje. Tomas nekreipdamas dėmesio į mus toliau spaudinėja sausainių figūrėles ir dainuoja grojančia dainą. Visiškai užmiršęs, kad ką tik buvo apipiltas miltais.

Aronas greitai baigia mane sukti ir nuėjęs prie Tomo kartu su juo pabaigia daryti sausainius. Supilu tešlą į skardą ir pašovus į orkaitę patraukiu padėti vaikinams.

Viską pabaigę ir sutvarkę virtuvę pasiimame sausainius ir patraukiame į svetainę. Kai tik atėjau jie pranešė, kad jų tėvai išvažiavo, o Tomas išsireikalavo, kad Aronas pasikviestu mane. Susėdame ant ištiestos sofos, kaip ant lovos, o Tomas prieš tai dar nubėga paimti iš savo kambario kažkokio filmo. Už lango matosi kaip iš lėto leidžiasi saulė.

Atsinešęs filmą jį paduoda Aronui, o pats sudrimba šalia manęs ir į rankas pasiima vieną iš sausainių. Kai tik tai prasideda filmas atsilošiu ir atsipalaiduoju, nes greitai pasibaigs vasara ir tokių akimirkų nebeturėsiu. Parašiau tetai, kad nežinau kada grįšiu ir vėl susitelkiau į filmą. Niekada nebuvau jo mačiusi, bet man jis pradeda patikti. Aronas, sėdėdamas šalia manęs nuleidžia savo galvą ant mano peties ir pasisukusi pamatau, kad jis yra užsimerkęs, o jo ranka uždėta ant mano liemens ir jis taip prisitraukia arčiau manęs.

Filmui einant į pabaigą Aronas sujuda ir pramerkia akis, atsitraukai nuo manęs ir nusižiovauja, bet tuo pačiu metu Tomas atsiremia į mane.

-Norėčiau turėti Beimaksą,- pasako ir nusižiovaująs labiau prisiglaudžia prie manęs ir Aronas tai pamatęs atsistoja, paima jį į rankas ir paprašęs manęs sutvarkyti svetainę, nuneša brolį į kambarį ir paguldo į lovą.

Stoviu koridoriuje ir galvoju kaip galėčiau jam tai pasiūlyti ir nežinau ar jis sutiks su tuo. Išgirstu kaip užsiveria durys ir pakėlusi akis pamatau ateinantį Aroną.

-Ačiū, kad atvažiavai, buvo daug linksmiau. Jei nori, galiu tave parvežti,- pasako ir aš suprantu, kad dabar arba niekada.

-Aš galvojau, kad galėtume pasižiūrėti filmą, kurio tu nesi matęs ir aš buvau prižadėjusi, kad pasižiūrėsime,- trūktelėjusi pečiais pasakau lyg tai būtų visiškai bereikšmiška, nors man taip nėra.

-Apie cigaretes ir metoforiškumą?- kreivai nusišypsojęs pakalusia ir aš sulaikiusi juoką patvirtinu, kad teisingai atsiminė.- Eik į mano kambarį, aš tuoj ateisiu, gali paruošti filmą,- pasakęs nueina tuo pačiu metu traukdamas telefoną, o aš patraukiu į jo kambarį.

Įėjusi įjungiu šviesą ir iš karto man į akis krenta, kad dabar kambarys daug tvarkingesnis nei pirmą kartą kai jame buvau, o ant lovos, šalia kompiuterio guli atversta užrašų knygelė. Nusimetu savo kuprinę prie durų ir atsisėdusi ant lovos pasidedu kompiuterį ant kelių ir pradedu ieškoti filmo. Jį suradusi sėdžiu ir laukiu kol ateis Aronas ir galėsime žiūrėti, jį. Sėdėdama taip ramiai ir tyloje, o kai šalia dar guli atversta jo užrašinė, norisi man į ją pasižiūrėti ir pamatyti, kas ten parašyta.