Ilgiuosi tavęs...

20

-Kas tarp manęs ir Arono?- atsitraukiu nuo jos ir laukiu jos paaiškinimo, nes nesuprantu ko ji tiksliai klausia. Ką ji nori žinoti...

-Mes susitarėm, kad tu man viską papasakosi apie tai kas vyko liepos ketvirtąją,- atsisėdą ir pasiima vieną keksiuką į rankas ir atsignybusi su pirštais ji laukia kol aš pradėsiu pasakoti.

-Ką tu tiksliai nori žinoti?

-Gerai, pradėkim nuo parado ir to, kad tu sėdėjai jam ant pečių,- pagalvojusi pasako ir pasižiūrėjusi į mane nusiunčia bučkį. Šiuo metu aš jos nekenčiu.

-Jis pats mane pasisodino ant jų, aš neprašiau,- paduodama vienam žmogui jo užsakymą pasakau ir klientui atitraukus iš karto atsisuku į ją ir rankomis pasiremiu į prekystalį.

-Taip, žinau, bet kodėl tada neprašiai jo, kad tave nuleistų?

-Geriau mačiau, nes jei būčiau stovėjusi nebūčiau labai ką mačiusi,- pakeliu akis į laikrodį. Liko dar dvidešimt minučių.

-Mhm, jei tu tuo tiki tai gerai. Tada apie ką šnekėjote kai ėjom į piceriją ir joje, o dar tas maisto ir gėrimo pasidalijimas bei važiavimas kartu su juo?- pasiremia ranką smakrą ir sutelkia žvilgsnį tik į mane ir nenusuka akių. Jos papilti klausimai mane nervina, nes aš pati nežinau aks dedasi, o ji ieško kažko ko nėra.

-Mes šnekėjom, kad visi labai skirtingai atrodom, o sutariam labai gerai. Dėl maisto tai mes taip elgėmės tik todėl, kad norėjom vienas kitą paerzinti. Kai važiavom aš sėdėjau gale, tu tai matei ir nesuprantu ką tu nori sužinoti iš to,- skėsteliu rankomis ir išgirdusi varpelio skambesį pasisuku ir pamatau išeinantį žmogų, vėl gražinu žvilgsnį į Kaylą ir pamatau kaip ji bando prisiminti kažką daugiau.

-Vandenynas ir batai, kad aš panašaus į tai turėčiau,- svajingai pasižiūri.- Beje kaip sėdėjote koncerte...

-Ar negali visko paklausti iš karto?- užpykusi paklausiu ir su pirštais suspaudžiu kalniuką tarp akių. Kayla papurto galvą. Ji nepataisoma.- Kas ten vyko aš pati nesuprantu,- jos veidą nušviečia šypsena.- O koncerte tu sėdėjai taip pat kaip ir aš.

-Gerai, gerai... Aš suprantu tai, bet Aidenas su manimi nesielgia taip kaip Džeimsas su Mia ar Aronas su tavimi. Ak, neapsimetinėk, kad meluoju, juk jis man tik draugas,- sugavusi mano žvilgsnį numoją ranką ir toliau tęsia.- Noriu žinoti viską... apie bučinį,- išsišiepusi žiūri į mane ir laukia kol pradėsiu pasakoti.

-Neįsivaizduoju, ką tu nori išgirsti, bet aš pasakysiu tik tiek, tai buvo nuostabu,- pasižiūriu į ją ir matau nuostabą.

-Per tiek laiko, kol jį pažįstu matau jį taip elgiantis su mergina ir ją bučiuojančia ir tu nuslepi nuo manęs detales. Taip negalima!- susiraukia ir žiūri į mane piktai.- Kai mes su juo susipažinome mokykloje jis atrodė labai prislėgtas ir apie nieką nekalbėdavo, bet po kiek laiko jis pradėjo su mumis šnekėtis ir tapo mūsų draugu. Dabar kai jis pamatęs tave taip pradeda elgtis tu ,man nieko nesakai,- kavinės darbo laikas jau baigėsi. Nueinu už rakinu duris ir patraukiu į kambariuką pasiimti savo daiktų. Kayla liko pagrindinėje patalpoje laukti kol aš susirinksiu savo daiktus. Išjungiu visur šviesas, nes buvau belikusi viena.

-Kas tu tokia esi, kad jis taip į tave reaguoja?- sugriebia savo delnais mano veidą ir jį pasukioja. Iš mano burnos išsprūsta juokas nuo jos tokio elgesio.

-Tikrai neįsivaizduoju ką tu nori manyje surasti, bet gal gali leisti man užrakinti kavinę?- ji išeina kartu su manimi į lauką ir vis dar žvelgia į mane tyrinėdama, lyg matytų pirmą kartą. Sugriebia mano ranką ir pasukioja mane, kad galėtų geriau apžiūrėti, tarsi galėtų pamatyti atsakymą.