Ilgiuosi tavęs...

14

Padirbėjusi iš ryto kavinukėje greitai patraukiu į mokyklą, kad tik suspėčiau į pirmą pamoką. Niekada negalvojau, kad vasarą praleisiu visai kitame žemės kampe ir dar ten mokinsiuosi bei dirbsiu.

Vos suspėju į pirmą pamoką ir man tik atsisėdus į likusia laisvą vietą ateina dėstytojas. Už kelių vietų pamatau sėdinti Etaną jis man pamojuoja ir vėl nusisuka į priekį.

Pirmos dvi pamokos buvo susijusios vien su teoriją ir mes tik sėdėjome viduje ir nors ir buvo pradaryti langai ir buvau apsirengusi šortus ir baltą palaidinę, man vis teik buvo karštą ir aš viduje vos nealpau nuo jo. Kai papūsdavo vėjelis jausdavausi daug geriau, bet tai buvo vis tiek ne tas pats kas maudytis ir mėgautis vandens teikiamu malonumu.

Prasidėjus trečiai pamokai ir galima sakyti paskutiniai, nes jos yra dvi, bet veda viena mokytoja atsisėdu prie Etano ir žadu jo klausti apie tai ar jis žino gražių vietų, kurios yra paslėptos, čia, San Franciske, bet nespėju, nes mane pertraukia atėjusi mokytoja:

-Taigi, šiandien visi poromis eisite fotografuoti vaizdų ir po valandos turėsite sugrįžti. Tikriausiai jūsų nereikės skirstyti po du o patys tai padarysite, pradėkite,- suploja rankomis ir aš net nežinau į ką kreiptis todėl tik atsisuku į Etaną ir jam žadu siūlyti eiti kartu su manimi.

-Gal nori eiti kartu su manimi?- man net nespėjus paklausti paklausia jis ir nesusivaldžiusi pradedu juoktis.

-Aš irgi žadėjau tavęs klausti to paties,- per juoką pasakau ir pamatau kaip jis nurimsta.

-Tai einam,- atsistojam iš savo vietų ir patraukiam iš klasės išėjus į gatvę pasidaro šiek tiek vėsiau nei buvo viduje, bet vis teik per karštą.

-Einam iki kažkur aš noriu nusipirkti atsigerti kažko šalto, nes atrodo, kad kažkur nugriūsiu.

-Pritariu, man irgi praverstu atsigaivinti,- patraukiam į vieną pusę ir aš žvalgausi, kad galėčiau padaryti nuotrauką, kurios prašė. Pasižiūrėjusi į Etaną matau, kad jis yra atsipalaidavęs ir nelabai į tai kreipia dėmesį.

-Kodėl tu neieškai kadro nuotraukai?

-Nes aš žinau, kad mes dar suspėsime ir iš pradžių noriu atsigaivinti. Užeikim čia,- jis staigia pasuka į vieną kavinukę ir pasižiūrėjusi pamatau, kad čia ta pati prie kurios su Aronu susipažinau. Užėjus į vidų jo nepamatau.

Kol gamino mano gėrimą pasižiūrėjusi pro langą pamatau kaip įdomiai atrodo, kad visi žmonės apsirengę skirtingai ir kai dar geriau pasižiūriu suprantu, kad tai bus puiki nuotrauką. Tad ją aš padarau ir jau ramiai įsidedu fotoaparatą į kuprinę. Kai gauname savo gėrimus patraukiame greičiau iki vieno iš parkų, kurių čia daug, bet skiriasi didžiai ir kartais tiesiog norisi tiksliai žinoti kokio didžio yra, kad žinočiau kiek laiko užtruks po jį pasivaikščioti, bet kai pradedu eiti, nesvarbu koks tai parkas aš iškarto apsidžiaugiu, nes čia visi tokie nuostabus ir vis atrodo skirtingi, bet gali rasti bendro.

Įeiname gyliau ir atsisėdame ant ten esančio suoliuko. Nesigirdi labai garsiai miesto triukšmo ir pasijauti lyg esi daug toliau nuo visų kelių ir ateina tiktai atgarsiai. Etanas pasidaro jam reikiama nuotrauką ir atsisėda šalia manęs.

Kai jau žadame eiti pamatau į mūsų pusę einantį vieną žmogų. Nieko nelaukusi greitai šoku nuo suoliuko ir pasileidusi į tą pusę apkabinu ją ir ji mane taip pat.

-Ką tu čia veiki?- atsitraukusi nuo manęs paklausia Ky. Pasižiūrėjusi pro mano petį pamato tikriausiai link mūsų artėjanti Etaną.- Kas jis toks?

-Tai Etanas apie kurį aš tau sakau ir mes turime nufotografuoti nuotrauką dėl mokymų ir aš išėjau su juo,- atsisukusi pamatau, kad jis jau stovi prie pat mūsų ir jaučiasi šiek teik nejaukiai.- Etanai čia Kayla, Kayla čia Etanas.

-Malonu su tavimi susipažinti,- Etanas ištiesia ranką į Ky pusę ir ji ją paspaudžia.

-Man taip pat, taigi ką jūs darot čia?- nors aš ką tik jai tai sakiau ji vis teik jo klausia. Nuostabu.

-Gavom užduoti padaryti nuotraukų ir klasėse labai karšta tai nors dabar šiek teik nebe taip karšta kaip buvo ten ir daug geriau.

-Hmm, įdomu turėsi man daugiau papasakoti apie tai vėliau, o dabar į kuria pusę jis turite eiti?

-Ten,- Etanas parodo rankos mostu kur mes turime eiti, nes jei bučiau ėjusi viena tikrai bučiau pasiklydusi.

-Puiku aš irgi į tą pačią pusę,- Ky linksmai atsako į net neužduota klausimą ir patraukia pasišokinėdama į priekį ji labai energinga ir tai išreiškia taip eidama. Kol einame aš tyliu o šnekasi tik Etanas su Ky ir man tai yra šiek teik gerai, nes nereikia galvoti kaip su jais palaikyti pokalbį. Priėjus vietą kur mes turime išsiskirti apsikabiname.

-Ai, aš prisiminiau, kad Aronas, po to, kai tu šiandien greitai išlėkei iš darbo, buvo atėjęs pasišnekėti su tavimi. Negi jūs buvote susitarę susitikti?

-Ne nebuvome, gal tiesiog norėjo kažko paklausti aš jam vėliau parašysiu dėl to, iki,- dar kartą ją apkabinu ir ji taip pat atsisveikinusi patraukia į savo pusę.

-Kas tas Aronas?

Tik tada kai jis užduoda klausimą prisimenu, kad su mumis visada ėjo ir Etanas, bet juk jis visą kelia kalbėjo su Ky o aš tylėjau tai nežinau kaip galėjau pamiršti, kad jis irgi čia yra.

-Aronas yra vienas iš mano naujų draugų su juo susipažinau tą pačia dieną kaip ir su tavimi.

-Aišku,- kai jis tai pasako išgirstu liūdesį jo balse, o pasižiūrėjusi matau, kad kai aš tai pasakiau jis šiek teik pasikeitė. Likusi kelią jis nešnekėjo ir neįsivaizduoju dėl ko.