Ilgiuosi tavęs...

7

Grįžusi namo perkeliu iš fotoaparato nuotraukas ir atrinkusi kelias geriausias nusiunčiu tetai į paštą, kad ji jau darbe galėtų pasižiūrėti ir kai kurias atsirinkti. Nueinu į virtuvę pasižiūrėti kažko užkasti. Atsidariusi šaldytuvą pamatau jogurto indelį, jį pasiėmusi nueinu ir įsijungiu per kompiuterį vieną iš mėgstamų savo animacinių filmukų.

Žiūrėdama kaip dukra aukojasi dėl tėvo ir eina vietoj jo į karą, atsipalaiduoju, nejaučiu jokios baimės. Žinoma, aš jau atmintinai žinau kas kada ką pasakys ir kas nutiks, bet vis tiek žiūrių jį. „Mulan" yra gal vienas iš tų princesių filmukų, kuris parodo, kad viskas gaunama tik kai pats žmogus stengiasi ir siekia savo tikslų ir tai daro įsitikinę. Juk kai pagalvoji apie kitus tokius filmukus apie princeses jie tik parodo, kad tu turi palaukti kokio nors gelbėtojo ir jis tave išgelbės: Pelenė buvo išgelbėta fėjos krikštamotės, Snieguolė princo ant balto žirgo, Miegančioji gražuolė taip pat kaip ir Snieguolė. Kitos princesės savo tikslų siekė pačios arba nors jau bandydavo padėti princams. Todėl dabar retai žiūriu tuos filmukus.

Kai prasideda vieta, kur Mulan turi kalnuose kariauti su Hunais į mano telefoną ateina žinutė.

Kayla: Labas, aš su draugais susitariau eiti į kinų kvartalą už pusvalandžio, gal ir tu norėtum? :)

Kai perskaitau jos žinutę iš kart apsidžiaugiu, kad nereikės sėdėti vienai namuose, o išeisiu į miestą, bet atsimenu, kad nelabai žinau kur eiti, tad atrašau neigiamai.

Aš: Nežinau tiksliai ar spėsiu iki ten nueiti ir kelia dar reikės susirasti... :( Nors norėčiau :)

Kayla: Nesijaudink, viskas bus tvarkoj. Susitikim prie kavinės ir nuo ten mes nusigausime iki jo. Laukiu tavęs! :*

Nebesiruošiu jai atrašyti tiesiog pasiimu kuprinę įsimetu reikiamus daiktus, pasitikrinu ar piniginėje turiu pinigų ir palikusi Elijai raštelį išbėgu link kavinukės.

Kai pasiekiu akvinę, būnu visiškai uždususi, o prie durų manęs jau laukia Kayla su dviem puodeliais. Tikiuosi ko nors šalto. Paėmusi iš rankų pajaučiu kaip per jas pereina ledukų skleidžiamas šaltis todėl nieko nelaukus atsigeriu didelį gurkšnį ir jį nurijusi ir iš kart atsigaunu. Pasižiūrėjusi į Kaylą pamatau, kad ji jau sugavusi mums taksi ir laukia kol aš atsisėsiu. Nebegaišdama laiko atsisėdu ir vairuotojas pradeda važiuoti, tikriausiai adresą Kayla pasakė iš karto.

-Labas, neturėjom laiko apsikabinti labai skubėjau,- tai pasakiusi mane apkabina ir vos neišpila mano ir savo gėrimų.

-Labas, bet reikia šiek tiek atsargiau, nes nebenoriu šiandien daugiau nieko išpilti.

-Kaip suprasti? Kažką jau išpylei?- pasižiūrį į mane su nustebusiu žvilgsniu.

-Taip, kai žvalgiausi po miestą ir ėjau link mokyklos, netyčia atsitrenkiau į vieną vaikiną ir išpyliau jo kavą.

-Na tikiuosi, kad jis buvo gražus. Gal papasakosi?- visiškai nesureikšminusi, kad apipyliau žmogų ji iš kart klausia ar jis buvo gražus, keista.

-Nelabai kreipiau dėmesį į jo išvaizdą, nes buvau labai susigėdusi, bet kiek atsimenu tai, kad jis juodais plaukais ir buvo apsirengęs juodai dar jo ryškiai žalios akys, lyg žolė atsigavusi po lietaus. Daugiau nieko.

-O ką jis sakė apie visą nutikimą?- neįsivaizduoju ką ji nori išsiaiškinti, bet man tai nelabai patinka, nes tai šiek tiek trikdo.

-Jis liepė nustoti atsiprašinėti ir pavaišino mane puodeliu gėrimo, nieko neprašė atpirkti ir pasakė kažką panašaus į tai, kad gal dar susitiksime, nes nors miestas didelis atsitiktiniai susitikimai vis tiek yra įmanomi,- kai viską jai pasakau atsigeriu gurkšnį savo gėrimo ir pasižiūriu į ją. O Kayla šypsosi žiūrėdama į mane.

-Tu jam patikai. Gal dar kažko man nesakai? Tarkim jis davė tau savo numerį?- tai pasakiusi pakiloja antakius.

-Nebūk kvaila,- nusijuokiu ir pasižiūrėjusi, kad mano puodelis jau tuščias padedu prie Kaylos puodelio.- Aš manu, kad jis tiesiog norėjo būti malonus.

-Taip, žinoma, manyk ką norį, bet aš savo nuomonės nekeisiu. O kas apie mokyklą? Tu ten eisi fotografijos kursus, tiesa?

-Taip, mokykla tikrai gera, nes kai pasižiūrėjau darbus, kurie yra eksponuojami, jie nepakartojami. Ir jau susiradau naują draugą, kuris man viską aprodys.

-Sakai draugą? Gal man reikia pradėti vaikščioti visur su tavimi? Aplink tave vien vaikinai,- tarsi pykdama man pasako.

-Na jei nori gali, nors neatrodo, kad turėtume bendrą kalbą, bet kol kas tiek galiu pasakyti,- nuleidžiu akis žemyn ir pradedu žaisti su pirštais.

-Kažkas susižavėjo,- per visą automobilį uždainuoja Kayla ir papurto mane kas mane priverčia išraudonuoti.

Pasižiūrėjusi pro langą pamatau kiniečių kvartalo vartus. Taksi sustoja prie pat jų ir Kayla sumokėjusi išlipa. Aš paseku ją ir kai užtrenkiu automobilio dureles jis staigiai nuvažiuoja.

Kayla jau atsikračiusi puodeliu patraukia pro vartus o aš tik pasiruošiu išvysti kaip viskas staigiai pasikeičia.

Įžengusi nusiviliu, viską įsivaizdavau visai kitaip, o čia taip pat atrodantis namai tik kai kur kas nors parašyti hieroglifais, o šalia jų išverstas apvadinimas į anglų kalbą.

-Nenusimink, viskas bus kitaip ten kur mes einam,- tikriausiai Kayla pamatė mano mina.

-Iš kur žinai ką aš norėjau pamatyti?

-Tai nori pamatyti visi turistai, visas kvartalas būna pasipuošęs per šventes tada čia tikrai reikia apsilankyti. Viskas atrodo kitaip,- ji man sako ir juda į priekį.

Dairausi aplinkui ir džiaugiuosi, kad sutikau čia atvykti, į San Franciską, po truputi mano noras vis blėsta išvažiuoti iš čia. Atsimenu, kad savo draugams net nepranešiau jog išvažiuoju. Einant Kayla man pasakoja tai ką žino apie šį kvartalą ir kai aš pamatau pirmus žibintus sustoju toliau ir ištraukiu telefoną.

-Kayla ateik. Noriu pasidaryti nuotrauką,- ji staigiai prisistato prie manęs ir nustato juokinga mimiką, aš padarau tą patį. Kai nusifotografuojame, pakoreguoju nuotrauką ir įkeliu į instagram'ą, uždedu kelis tagus. Noriu užtaginti ir Kaylą, bet atsimenu kad jos neseku.

-Kaip tu vadiniesi per instagram?

-Ky su trimis y. Turėtu išmesti su nuotrauka kai aš prie motociklo,- suradusi apie ką ji šneka užtaginu ją ir paskelbiu. Paeinam dar toliau pamatau žmonių grupelę, kuri šnekasi ir šalia jų vieną žmogų, atsirėmusi į motociklą ir nekreipianti dėmesio kas vyksta aplinkui.

-Ky!- iš tos grupelės ataidi šauksmas ir vienas iš jų atsisukęs į mus pradeda mojuoti. Kayla nubėga ir apsikabina su to žmogumi, o aš ramiai patraukiu ir sustoju prie to žmogaus kuris yra prie motociklo. Tas žmogus išjungia telefoną ir įsideda į kišenę. Eidamas prie grupelės netyčia užkliudo mane ir aš susvyruoju, kad nepergriūčiau sugriebiu už jo striukės ir jis atsisukęs į mane apkabina per liemenį, aš vis dar negalėdama išlaikyti pusiausvyros griūnu žemyn, kai nustoju griūti mūsų kojos būna susipynusios, o aš pati palinkusi lyg baigusi šokti šokį. Ant savo peties jaučiu kuprinę dabar man rūpi tik ji.

Pakeliu akis ir sustingstu, nors plaukai užgriuvę ant akių, aš kuo puikiausiai atpažįstu kas tai per žmogus. Jis papurtęs galvą patraukia savo plaukus ir pasižiūrėjęs į mane taip pat nustemba. Tikriausia labiau nei aš.

-Tu?!- abu vienu metu pasakome ir iš grupelės, kuri stovėjo šalia mūsų pasigirsta tylus aiktelėjimas.