Ilgiuosi tavęs...

3

Išlipusi iš automobilio pamatau kelias laisvas vietas, o visos kitos jau yra užimtos. Patraukiu prie bagažinės ir išsiimu savo daiktus. Vieną lagaminą iš rankos paima teta. Sekdama ją nueinu iki lifto ir sulipusios į jį pradedame kilti iki jos apartamentų aukšto.

-Matei „Jei pasilikčiau"?- pagalvojusi, kaip galėčiau praleisti vakarą ir kad nesikartotų, paklausiu.

-Tai žinoma, kaip galima jo neperžiūrėti. Jis labai jausmingas ir jį galėčiau žiūrėti beveik visą laiką.

-Aš taip pat. Vykau į premjerą šio filmo ir man jis nenusibodo iki šiol,- tas filmas man yra nepaprastas. Aš jį dievinu kaip ir daugeli kitų filmų, bet šitas yra vienas iš mano mėgstamiausių. - O naujas dainas klausaisi?

-Ne, man dar patinka tos kurias mes klausydavomės anksčiau, o tau?

-Taip pat, bet naujas irgi pasiklausau, o jei dainos mane sužavėjo klausausi ir daugiau kartų,- kaip tik atsidaro durys. Mes išstumiame lagaminus ir atsirandame gražioje ir švarioje laiptinėje. Patraukėm prie vienų iš ten buvusiu durų. Kai jas atrakina Elija pasitraukia ir leidžia man įeiti pirmai.

Įėjusi pamatau kukliai įrengta koridorių ir svetainę. Kiek matau viskas yra pastelinių, šviesių spalvų.

-Einam parodysiu tavo kambarį,- pamojusi ranka patraukė tolyn į apartamentus. Sustojusi prie vienų durų laukia kol aš ateisiu, paskui save vilkdama lagaminą.

-Įsikurk, lauksiu tavęs devintą vakarienei ir filmo peržiūrai, nepamiršk,- žvalgausi po kambarį, kurio sienos yra baltos su neryškiu melsvu atspalviu. Baldai šviesaus medžio, viengulė metalinė lova su ornamentais, spinta padaryta su lengvu perėjimu į lentyną, o ant stalo stovi kompiuteris. Įsijungusi jį pamatau ant ekrano mano ir tetos nuotrauką daryta prieš pat jai išvažiuojant.

Įjungusi „YouTube" pasileidžiu ten esanti savo grojarašti ir atidariusi spintą pradedu dėliotis rūbus.

Vos tik oro uoste apsikabinau tetą jaučiausi vėl esanti maža mergaitė kokia buvau prieš jai išvykstant. Kiekviena su ją praleista akimirka dabar man primena senus laikus. Kaip ji prisidėdavo prie vaikų žaidimų ir jos pasakos prie laužo, kurios nebūdavo baisos, o kaip tik juokingos.

Kartu atsivežiau ir savo mėgstamas knygas, tad jas padėjau į lentyną, kuri jau buvo apkrauta knygomis, kurias esu minėjusi laiškuose. Pasiėmusi „Popierinę princesę" nors sienų spalva man patinka, bet ant jų kažko trūksta, reikės pasižiūrėti ką galėčiau nupiešti iš savo sąsiuvinio, bet tik tai ne šiandien

Atsivertusi kur pabaigiau skaityti, vėl panyru į išgalvotą autorės pasaulį.

***

Pabaigusi skaityti jau trečia skyrių pasižiūriu į laikrodį ir pastebiu, kad greitai bus devinta. Knygą palieku ant lovos. Persirengiu į pižamą ir patraukiu į svetainę.

-Kaip tik laiku atėjai. Jau žadėjau eiti kviesti,- bedėdama ant stalo butelį vyno ir dvi taures pasako teta.

-O kam dvi taurės?

-Viena man, viena tau. Einam, padėsi man atnešti lazaniją,- patraukiam link virtuvės, kuri atitiko tetos darbą, nes buvo didelė ir matėsi, kad ji skirta žmogui, kuris mėgsta gaminti. Nuo stalo pasiėmiau lėkštę ir šakutę bei ant lazanijos užsipyliau padažo. Teta padarė tą pati, ir kai jau buvo viskas paimta iš virtuvės, ko reikia, išjungė šviesą ir patraukė į svetainę. Atsisėdusios ant sofos apsivyniojame pledu, bet prieš tai teta į taures įpylė vyno.

-Apie tai tavo tėvams nesakysim, nes jie iškart tave gražins namo, gerai?

-Sutinku, tik ar tikrai dabar žiūrim „Jei pasilikčiau"? Gal koki kitą filmą?

-O kokį siūlai?

-Na nežinau, tarkim: „Prisimink sekmadienį"; „Australija"?- man tai pasakius teta suveda po vieną filmą ir paskaito jų aprašymus.

-Žiūrėkim „Australiją" labiau sudomino, jei dar nemiegosim pažiūrėsim ir kitą,- paleidusi filmą įsipatogina kaip ir aš ir pradedam valgyti. Suvalgiusi lazaniją į rankas paėmiau taurę savo ir prie to pat tetos, kad jei nereikėtu lenktis jos pasiimti. Gurkšnodama vyną peržiūrėjau filmą beveik iki galo ir nesijaučiau nei kiek apgirtusi. Pasižiūrėjusi į tetą matau, kad ji verkia taip pat kaip ir aš, kai po bombardavimo Droveris nueina į smuklę sužinojęs, kad Sara negyva.

Pradėjus eiti aktorių ir režisierių sąrašui ji išjungia filmą ir atsisuką į mane.

-Kitą kartą žiūrėsim kitą tavo siūlytą filmą, o dabar gal einam miegoti, nes juk jau beveik dvylikta.

-Gerai, labanakt, bet aš dar paskambinsiu tėvams pasakyti kaip atvykau.

-Labanakt,- palinkėjusi man labos nakties nuėjo į savo kambarį kaip ir aš. Pasiėmiau telefoną ir suradusi mamos numerį paskambinau. Ji visada būna anksčiausiai atsikėlusi ir jos joks skambutis nepažadins.

-Labas... rytas, tiesa?

-Taip dukrelę. Tai kaip sekėsi pirmą dieną?

-Iš tiesų dabar dar nieko nevyko, bet ryt žadu su Elija eiti į kavinę ir pagalvoti apie darbą ten. Skrydis buvo geras, nieko neįvyko.

-Nuostabu, visiems namiškiams apie tai pranešiu, o dabar pas jus kaip ir apie vidurnaktį. Gal jau baikim pokalbį ir eik miegoti?

-Na gerai, iki.

-Labanakt, saldžių sapnų,- numetus mamai ragelį padedu telefoną prie skaitytos knygos, kuri dabar yra netoli lovos, ir atsigulusi į lovą užmingu.