Ilgiuosi tavęs...

12

Neįsivaizduoju, kur dabar trukiam, bet jau taip stipriai, kaip praeitą kartą, nesu apkabinusi Arono. Mes užvažiuojame ant Oklando tilto ir aš pakėlusi galvą pamatau artėjanti San Francisko vaizdą. Šviesos vis didėja ir po truputi sklaidosi meniškasis paveikslas, nebėra to nuostabaus vaizdo, kurį matėme nuo salos.

Važiuojant per miestą vaizdas kaip ir praeitą kartą liejasi. Motociklui sustojus pastebiu, kad mes atvažiavome prie kavinukės, prie kurios susitikom. Dabar ten švietė šviesos, bet taip, kad atrodytų jog viską apšviečia žvakės ir matėsi viduje daug žmonių. Aronas pastatė motociklą kelkraštyje ir nulipus patraukėme į vidų.

Prie durų yra padėtas stalas prie kurio sėdi žmogus ir pildo sąrašą. Mergina, keliais metais vyresnė už mus, su trumpai nukirptais plaukais ir ant akių užkritusia sruoga nužvelgia mane o po to Aroną, pasitvarkiusi sruogą sutelkia visą dėmesį į jį.

-Sveikas, šiandien tu eini ar ne?- paklausia Arono išpūsdama gumos burbulą ir jį susprogdindama, jai atsilošus pamatau ant kaklo išryškėjant tatuiruotės kontūrą.

-Ne, šiandien aš kaip klausytojas,- jis jau žada su manim eiti tolyn, bet ji sulaiko.

-O ji?- palenkia galvą į mano pusę, toks jos elgesys man sukelia norą man kuo greičiau nuo jos dingti ir daugiau akyse jos nematyti.

-Ne, vietų laisvų dar yra?-nesureagavęs tik šiek tiek piktokai pasižiūrėjęs į ją paklausia.

-Taip, tavo vieta tikriausiai laisva ir šalia yra laisva vieta,- Aronas nusisuka nuo jos, nusitempia mane prie vieno iš stalų. Aplinkui matau daug susėdusiu žmonių, kurie tyliai kalbasi, tai yra šiek tiek keista kavinėje, nes dažniausiai jose verda gyvenimas. Aronas atveda mane prie tuščios vietos ir aš atsisėdu.

-Nueisiu nupirkti mums atsigerti. Daugiau nieko nenorėsi?-pasižiūrį į mane ir savo žvilgsniu sujaukia visas mano mintis dar labiau nei buvo prieš tai padaręs.

-Ne, nieko ačiū,- supratusi, kad jis laukia mano atsakymo vos ne vos išspaudžiu žodžius ir jis nueina prie baro, kad užsakytų atsigerti. Tuo metu apsižvalgau aplinkui ir matau, kaip kai kurie vis žvilgčioja į laikrodį, kiti suka galvas į vieną pusę, tad ir aš pasižiūriu į tą vietą ir pamatau maža sceną, jei galima ją taip pavadinti, kur dieną stovėjo keli sėdmaišiai ir sėdėjo jaunimas. Dabar jie patraukti į šoną, o viduryje padėta kėdė su mikrofonu. Šalia buvusioje vietoje kažkas atsisėda ir aš atsisuku norėdama paklausti, bet pamatau visiškai svetimą vaikiną.

-Ši vieta užimta,- jam pasakau ir pamatau kaip jam patinka tai, kad aš pirmoji pradėjau pokalbį.

-Nesijaudink tavo draugė susiras kur atsisėsti, o aš noriu geriau pažinti tave,- nusišypsojęs ir atsilošęs atgal pasako man ir žiūri nieko gero nežadančiu žvilgsniu.

-O aš nenoriu todėl eik iš čia,- jam pasakau ir vėl nusisuku. Šonu matau kaip jis tiesia ranką link manęs iš nežinojimo ką daryti, nes tai man atsitinka pirmą kartą pasislenku su kėde toliau ir tai jį prajuokiną. Jis vėl tiesia ranką, bet man iš už nugaros pasigirsta šalčiu persmelktas balsas.

-Ji tau aiškiai pasakė eit iš čia,- matau kaip to vaikino veidas pasikeičia išgirdus balsą, bet jis tai bando nuslėpti.

-Aronai, nežinojau, kad draugauji su tokiomis merginomis, bet jai gal būtų geriau su manim nei su tavim.

-Nešdinkis iš šitos vietos kol aš tau netrenkiau, nes nenoriu kelti scenos, o tai ją sukels,- vaikinas prieštaraudamas sau atsistoja ir patraukia link Arono. Praeidamas užkliudo jį petimi ir aš pasisukusi matau kaip vienas iš gėrimų vos neišsilieja iš puodelio. Matau, kad Aronas nori apsisukti ir padaryti tai ką žadėjo, bet jis atsisėda šalia manęs ir paduoda puodelį, iš kurio sklinda skanus kavos kvapas.

-Nežinau ką tu mėgsti todėl paėmiau Latte ir pridėjau tikriausiai per daug cukraus,- jam tai sakant aš atsigeriu ir pajaučiu malonu saldumą tokį kokį mėgstu.

-Ji puiki, tokia kokią aš ir mėgstu. O ką tu geri?- pamatau kaip jis šiek tiek atsipalaiduoja kai išgirsta mano klausimą ir kaip po truputi užmiršta apie įvykį su vaikinu.

-Dabar užsisakiau aviečių arbatos, dažniausiai ją ir geriu, bet kartais jei rytai blogi tai kavą. O kaip tu?

-Na, aš pasikliauju draugų nuomone, arba pasiimu kas mane sudomino. Kas čia vyks?-pasidomiu ir dar labiau palinkstu prie jo, kad taip garsiai nešnekėtume. Jis taip pat palinksta.

-Kiekvieną penktadienį čia vyksta muzikos ir poezijos vakarai. Visi, kurie kažką kuria gali save išbandyti čia,- jam tai pasakius užgęsta šviesos ir prieš mus pasirodo vaikinas, kuris praneša apie šiandien pasirodančius žmones ir kaip jie čia yra pasireiškia anksčiau. Pranešus pirmąjį žmogų aplinkui pasigirsta plojimai ir išeina mergina su gitara.

Visi čia pasirodantys tokie talentingi, įkvepiantys ir mane labiausiai paveikia vienos merginos pasakytas eilėraštis.

Laikau aš saujoj paukštį,

Išgelbėta nuo blogio.

Jo akys žvilga,

Lyg pilnos ašarų skaidrių.

Parodo dėkingumą man.

Pagavusiai jo gležną kūną

Privertusia vėl patikėt.

Nors eilėraštis buvo trumpas galima įžvelgti apie ką jis ką ji nori pasakyti.

Kartais pasižiūriu į Aroną ir matau kaip jis vis vertina kai kurios savo žvilgsniu, kaip galvoja apie eiles ir suprantu, kad jis turi kelias kaukes, kurios keičiasi pagal vietą. Tai tikriausiai jame yra didžiausia paslaptis, nes nežinai, kada bus kokia kaukė.

Ten sėdėdama padarau kelias nuotraukas ir prisimenu apie mūsų abejų nuotrauką todėl įsijungiu Instagram ir pasižiūrėjusi pamatau, kad ji yra tikrai mėgstama, o komentarai visi geri.

-Ką čia žiūri?- tyliai manęs paklausia Aronas ir aš suprantu, kad jis turi žinoti, nes sužinos iš draugų.

-Įkėliau mūsų nuotrauką į Instagram gali pasižiūrėti ką rašo jei nepatiks ištrink ją,- duodama jam telefoną pasakau ir vėl susikoncentruoju, dabar jau į dainuojanti vaikiną. Aronas man gražina telefoną ir aš pasižiūriu ką jis padarė. Jis pažymėjo savo puslapį. Tai sukelia man šypseną, o kai nueinu ten pamatau, kad jis yra įdėjęs nuotrauką kur aš fotografuoju ir kaip tik dabar atsiranda ir mano vardas po ja. Dar labiau nusišypsau ir išjungusi telefoną susitelkiu į paskutinį pasirodymą.

Kai viskas baigiasi aš su Aronu palaukiu kol didžioji dalis žmonių išeis ir tik tada išeiname. Jis man paduoda šalmą, tai bus mano paskutinis pasivažinėjimas, šiandien.

Važiuoja lėčiau nei ankstesnius kartus todėl aš galiu pasigrožėti naktiniu San Francisku. Suprantu, kad tai tikriausiai yra geriausi po atvykimo man atsitikę dalykai. Nauji draugai ir nauji įspūdžiai.

Pernelyg greitai atvažiavome į dabartinius mano namus, todėl nenoriai nulipu nuo motociklo ir atidavusi Aronui šalmą neįsivaizduoju ką daryti toliau.

-Ačiū, šis vakaras buvo nuostabus,- kai jam taip padėkoju pamatau, kaip jis atsipalaiduoja ir suprantu, kad jis jau buvo išsigandęs.- Tu viską suplanavai nuostabiai, viskas buvo tobula. Nors neįsivaizduoju kas tai buvo.

Tai pasakiusi pasilenkiu ir pabučiuoju Aronui į skruostą. Supratusi ką darau, taip pat staigiai kaip pabučiavau atsitraukiu. Pasižiūriu į jį ir matau, kad jis yra irgi nustebęs. Nežinodama ką toliau daryti atsisveikinu su juo ir patraukiu link lifto.

Pasiekusi jį, dar kartą atsisuku ir pamatau kaip Aronas nusisuka nuo mano pusės ir nusileidęs akių uždangą išvažiuoja, o aš dar kurį laiką stoviu toje pačioje vietoje ir bandau suprasti kas iš teisų atsitiko per šį vakarą.