Ilgiuosi tavęs...

25

 -Ar tikrai susikrovei viską ko tau gali prireikti ten?- lyg kokia mama, kuri išleidžia savo vaiką į tolimiausia kelionę jau kažkelintą kartą manęs paklausia teta. Tikrai negalvojau, kad ji taip jaudinsis ir nenorės manęs paleisti. Žinojo apie tai, kad išvažiuosiu į festivalį beveik nuo pat pradžių, bet jai vis tiek neramu. Suprantu ją.

-Nurimk, aš tikrai neprapulsiu. Privertei mane duoti visų draugų telefonus ir tau skambinti vakare. Jei man kas nors tikrai blogo nutiks, ko tikrai nebus, tu sužinosi pirmoji.

Ji vis dar nenori paleisti mano rankų ir pačios manęs, bet manęs apačioja jau laukia draugai ir jei aš dabar neišeisiu, mes vėluosim. Mano mama taip net nesijaudino, kaip Elija mane išleisdama į festivalį. Tikriausiai j jaudinasi dėl to, nes su mumis nebus jokio suaugusiojo, kuris galėtų mus prižiūrėti, bet juk to mums nereikia.

Apsikabinu ją ir pagriebusi tašę, į kuria susimečiau visus reikalingus daiktus atsisveikinu išbėgdama, kad netektu stebėti kaip ji liūdi.

Išbėgusi pro duris išgirstu užvestą automobilį, šalia jo stovi Mia su Kayla ir laukia kol aš prie jų prisidėsiu. Vaikinai tikriausiai jau išvažiavo.

-Sveika, Slapuke, kur taip užtrukai?- o jau galvojau, kad pamirš tai. Praeinu pro jas nieko neatsakiusi ir iš jų pusės pasigirsta juokas.

Tyliai susėdame į mašiną. Jos kol kas manęs nekalbina tad pasiskaitau internete apie festivalį, į kurį dabar važiuojame.

Nekenčiu kai reikia viską daryti paskutinę minutę. Dabar tik žinojau kur vyks ir kiek laiko. Dėl to savęs nekenčiu. Taigi, čia parašyta, kad bus kelios scenos ir pasirodys atlikėjai, kai tuo pačiu metu kitoje scenoje irgi kažkas pasirodys, bet gali pasirodyti ir kokia nors šokių grupė. Reiks vėliau peržvelgti programą, dabar nesinori sužinoti kokie atlikėjai dalyvaus.

-O tu gali ką nors pasakyti apie tai?

-Mhm?- nesupratusi paklausiu. Negirdėjau beveik viso pokalbio apie ką jos šnekėjosi, kol aš čia sėdėjau ir galvojau apie savo apsileidimą jos šnekėjo apie kažką svarbaus, tikriausiai.

-Nuostabu, tu negirdėjai nei vieno žodžio iš to ką mes kalbėjom,- atsisukusi į mane pasako Mia.

--Įdomu apie ką ji galėjo taip galvoti?- pasigirsta iš Kaylos pusės garsus prunkštelėjimas po jos žodžių. Pasižiūri į mane pro veidrodėlį ir vėl sutelkia žvilgsnį į kelią. Dabar nekenčiu dar to, kad turiu viena sėdėti gale.

-Iš tiesų įdomų apie ką?- Mia apsimeta susimąsčiusia ir laukia kol aš ką nors pasakysiu.- Tikriausiai apie Aroną...

-Ką? Tikrai ne!- nepajaučiu kaip tai pasakau ir mano akys išsiplečia iš baimės.

-Tarp jų kažkas įvyko, ir mes apie tai nežinom,- nusisukusi nuo manęs ir pasiimdama puodelį pasako.

-Pasakok,- griežtai liepia Kayla.

-Nėra, ko pasakoti,- ramiai pasakau, nes kaip ir anksčiau padarė skubotas išvadas.

-Tikrai? Tai apie ką galvojai?

-Apie festivalį, nes tik dabar pasiskaičiau kas ten bus ir užsigalvojau,- jos nusišypso palikdamos mane ramybėje. Tikriausiai nepatikėjo.

Pradeda kalbėti apie tai kur žada eiti, bet aš vėl nelabai klausausi žiūrėdama pro langą. Galėjo jos nepriminti man to, kad nežino, jog susipažinau su jo broliu ir pas juos miegojau.

Po kurio laiko įsukame į stovėjimo aikštelę. Iš bagažinės išsiimame tašęs ir patraukiame prie įėjimo. Vaikinų niekur nesimato tik tai jaunų žmonių grupės, kurios eina su panašiai, kiek ir mes, o kartais net daugiau krepšių.