Kontraversiška istorija, nukelianti į 1999 metus, kai dar Lidija buvo gyva. Kas nutiko jos paskutiniais gyvenimo mėnesiais, apie ką tik retkarčiais buvo užsiminta "Praeities belaisviuose"? Pirmasis labdaros balius Lietuvoje, laukinis kapitalizmas, Ž...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Tik atmerkus akis, pasaulis pasirodė šlykštesnis nei įprastai. Galva bandė išsitaškyti į tūkstančius dalių. Prie kaktos priglaudžiau delnus, tarsi tai padėtų sustabdyti sprogimą. Baltos sienos mirguliavo visomis vaivorykštės spalvomis. Pačepsėjusi pajutau nežmonišką troškulį. Turbūt burnoje kvapas tvyrojo kaip perpildytos išvietės. Atsidusau iš graužaties. Visada taip. Užtenka tik paragauti tų nelemtų velnio lašų, o organizmas nukenčia it būčiau ištuštinus visas parduotuvės lentynas. Šūdas, juk dar ir parūkiau. Kažkodėl praėjusią naktį prisiminiau labai miglotai. Na ir kvaila tu, Lidija. Galėjau pasilikti namie, toliau strykinėti pagal Mango kasetes, kodėl Dainora ir Vida sugalvojo atsivilkti?
Dejuodama apsiverčiau ant kito šono. Ne, vandens butelio ar puodelio niekur nesimatė. Tik tada toptelėjo klausimas.
Kodėl aš Lauryno lovoje?
Ignoruodama galvos skausmą, staigiai atsisėdau. Išsigandusi apsidairiau, tarsi ieškočiau nakties pėdsakų. Mano rūbai gulėjo tvarkingai sulankstyti ant kėdės. Batai padėti prie lovos, o prie jų, dėl man nesuprantamų priežasčių, įsitaisęs Estrella traškučių pakelis. Ir dar tuščias! Dieve šventas, kažkoks nesusipratimas. Aš čia pati atėjau, ar Laurynas parsivedė? Bet kodėl? Negana to, kad praleidau naktį pusbrolio pataluose, buvau ir su jo tamsiai pilkais marškinėliais. Susiraukusi patempiau juos žemyn. Kas per paveikslėlis? Vilkas iš "Na Palauk?" Laurynai, kiek tau po galais, metų?
Nuleidau basas pėdas ant žemės. Gerai, kad marškinėliai dengė užpakalį, bet blogai, jog neatsimenu — pati apsirengiau, ar...
Ne, geriau apie tai negalvosiu. Verčiau nebandysiu išsiaiškinti nieko.
Pirštų galais nuėjau prie artimiausio garso šaltinio — svetainės. Skambėjo televizorius, pro tarpdurį išvydau raudonų plaukų kuokštą. Darija žiūrėjo žinias. Nugirdau kaip kažkas naktį Mažeikiuose susprogdino prekybos centrą "Putinas".
— Vandalai, bjaurybės, — burbėjo teta. — Kur mano "Namelis Prerijose"? — tada atsivertė laikraštį, ieškodama TV programos.
Gal pavyktų išsmukti namo? Tereikėtų greitai persirengti, galėčiau net iššokti pro Lauryno kambario langą. Jau buvau beveik susigundžiusi šia idėja, tačiau tada atsidarė vonios durys. Ilona net kilstelėjo rankas, iš nuostabos pamačius mane. Ko taip džiūgavo? Aš ne mano tėvas, kad reikėtų taip suspindėt.
— O, kas pabudo! — jos šūksnis atviliojo iš virtuvės Lauryną. Suglaudžiau kojas ir patempiau marškinėlius žemiau, nors, atrodo, visas kraujas sutekėjo į sėdimąją ir užkaito nuo jo susidomėjusio žvilgsnio. — Gal nori kopūstų sriubos? — pasiūlė teta. — Skrandukui bus visai sveika.
— Aaai... — nenutuokiau, ką atsakyt. Nelabai malonu pusnuogei stypsot dviejų žmonių akivaizdoje. Net jei ir šeima. — Kad gal eisiu namo.
— Pavalgyk būtinai! — Ilona per jėga nusitempė. Neturėjau jėgų priešintis. Bejėgiškai prisėdau prie stalo. Labiau norėjau vandens, bet nedrįsau paprašyt. Godžiai žiūrėjau į kriauklę, kol teta samčiu srėbė sriubą į dubenėlį. — Sigitai nieko nesakysim... Ką jau čia. Visko nutinka. Tai ar linksma buvo šokiuose?
