MINT TEA

2.11

11.29

"Mielas dienorašti,

kad ir kaip stengčiausi, negaliu surasti frazės, kuri apibūdintų kaip dabar jaučiuosi. Viso jaudulio ir dar begalės kitų emocijų paprasčiausiai negaliu išreikšti žodžiais.
Liko mažiau nei valanda iki susitikimo su Zayn ir aš nė nenutuokiu ko galėčiau tikėtis. Vos tik pagalvoju apie tai, jog man reikės sėdėti tiesiai priešais jį, girdėti jo balsą ir žiūrėti jam į akis, man pasidaro bloga. Esu tikra, jog kažkuriuo momentu aš tiesiog neatlaikysiu. Būtent dėl to, Liam pasisiūlė palydėti mane ir išgelbėti jei kas nutiktų."

Užvertusi knygą pažvelgiau į laikrodį. Pusvalandis.
Prieš pradėdama ruoštis dar kartą patikrinau telefoną, tikėdamasi, jog Zayn persigalvojo arba Ava nusprendė man pagaliau atrašyti. Deja, vienintelė žinutė buvo iš Liam, kuris pranešė, kad yra jau pakeliui pas mane.
Pakilusi nuo kėdės šiek tiek apsitvarkiau kambarį, susidėjau reikalingus daiktus į rankinę, pataisiau vietomis nubėgusį makiažą ir susišukavau.
Pasigirdus silpnam beldimui į mano duris šyptelėjau.

-Užeik!-šūktelėjau.

-Sveika.-durims prasivėrus pasirodė Liam su šypsena.

-Atrodai laimingas.-pasakiau paimdama kvepalų buteliuką ir kelis kartus papurkšdama sau ant kaklo.

-Yeah, kalbėjau su Aliss.-linktelėjo prisėsdama ant mano lovos.

-Heyy, aš ką tik ją pasiklojau.-bakstelėjau jam į petį.-Kaip Aliss?

-Atostogos jai išėjo į naudą, be to, minėjo, jog grįš trečiadienį.-pasakė žvilgteldamas į telefoną.-Laikas eiti.

-Galbūt jei sulaužytum man koją aš turėčiau puikų pasiteisinimą?-kilstelėjau antakius.

-Taip, žinoma.-palinksėjo.-Zayn pasikalbėti ateitų čia ir tada tu negalėtum pabėgti. Genialu.-nusijuokė.

-Tikėjausi, jog studijų metai bus daug linksmesni.-atsidusau ir ištiesiau Liam ranką padėdama atsistoti nuo lovos.

-Nesijaudink, Aliss sugrįžimo proga surengsime vakarėlį.-kumštelėjo man į petį.

-Nekantrauju.-šyptelėjau išstumdama Liam pro duris ir jas užrakindama.

Nusprendėme eiti pėščiomis ir šiek tiek pasidžiaugti sniegu. Liam daugiau nelietė Zayn temos, tikriausiai nenorėdamas manęs dar labiau sunervinti. Daugiausiai pakalbėjome apie Kalėdas ir kaip smagu bus švęsti kartu.

Giliai įkvėpiau kai jau stovėjome priešai kavinės duris. Liam truktelėjo duris ir mums teko įžengti vidun. Apsidairiusi kiek nusiraminau niekur nematydama juodų plaukų ir nukulniavau į priekį, kur mane pasitiko Julios šypsena.

-Hey.-pasisveikino mums priėjus.

-Sveika, čia Liam.-bakstelėjau į šalia stovintį draugą.

-Malonu, aš Julia.-ji ištiesė ranką ir Liam tvirtai ją paspaudė.

-Man taip pat.-linktelėjo.

-Ar yra kokių žinių iš Ben? Dėl Avos?-paklausiau traukdama piniginę.

-Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet ne.-susiraukė.-Jis vėl nepasirodė darbe ir paskambinus jam įsijungia balso paštas.

-Tai keista.-linktelėjau.

Su Liam užsisakėme kavos ir išsirinkome staliukus, kurie būtų atokiau nuo vienas kito.

Šildžiausi rankas su vienkartiniu arbatos puodeliu, kai durų skambutis pranešė apie naują lankytoją. Kilstelėjusi akis pamačiau tuos pačius juodus plaukus, kuriuos dabar puošė kelios snaigės.

-Labas.-nedrąsiai sumurmėjo atsisėsdamas priešais.

Linktelėjau nieko nesakydama ir atsigėriau savo kavos.

-Liam čia.-linktelėjo į ta pusę, kur jis sėdi.

-Yeah, jis čia tam, jog jei nuspręsčiau nusukti tau galvą, galėtų man padėti.-atsakiau.

-Pirmiausia noriu tavęs atsiprašyti.-atsiduso.-Tu to tikrai nenusipelnei ir aš buvau absoliutus mėšlo gabalas taip pasielgdamas su tavimi.-linktelėjau duodama ženklą, jog jis gali tęsti.-Bet turi suprasti, jog neturėjau kito pasirinkimo.

-Bet koks sveiko proto žmogus suprastų, jog pasirinkimas visada yra, Zayn. Tiesiog pripažink, jog esi subingalvis palikęs mane vidury nakties be jokio paaiškinimo.-mano balsas ėmė kilti.-Mes negyvename sušiktame romantiniame filme ir jei galvoji, jog paprasto "aš neturėjau kito pasirinkimo" užteks, tuomet labai klysti. Jei nenustosi vaikščioti ratais ir nepradėsi sakyti man tiesos, aš neturiu čia ką veikti.

-Gerai, nori tiesos?-susiraukė.-Jei būčiau pasilikęs su tavimi, tave būtų nužudę. Ar šitą tiesą tu norėjai išgirsti?