MINT TEA

26.

10.18

"Mielas Dienorašti,
šiandien diena - visiškas chaosas. Mamai nenustoja skambinėti tėčio giminės grąsindami, jog ji kentės jei neatiduos jiems viso tėčio turto, o tuo tarpu aš jau keturioliktą kartą bandau prisiskambinti Zayn, bet mano nelaimei, vėl įsijungia balso paštas. Neįsivaizduoju kur jis, todėl man darosi neramu. Liam skambinti nenorėjau nes jis tikriausiai ir taip nervinasi prieš pirmąjį paymatymą su Aliss. Neesu tikra ką daugiau turėčiau parašyti, todėl atsisveikinu iki kito karto."

Užvertusi knygutę padėjau ją į įprastą vietą ir atsiguliau į savo lovą. Dar kartą patikrinau telefoną, bet neradusi nei vienos žinutės ar skambučio padėjau jį atgal. Taip gulėdama svarsčiau kas galėjo nutikti Zayn. Galbūt jis ligoninėje, o aš nieko nežinau. O gal jis visą naktį dalyvavo kokiame nors vakarėlyje ir dabar ramiai miega su blondine šalimais. Arba aš jam atsibodau ir jis neketina būti su tokia psiche, kuri skambina keturioliką kartų.
Mano mąstymus nutraukė vibruojantis telefonas. Pašokau iš lovos pačiupdama mobilųjį, bet pamačius Aliss vardą ekrane šiek tiek nusivyliau.

-Klausau.-pasakiau vėl atsiguldama.

-Tai skambės apgailėtinai, bet turėjau eiti su tavo draugu Liam į pasimatymą ir jis vėlavo sušiktą valandą, todėl dabar aš mieste ir neturiu ką veikti. Gal norėtum prisijungti?-viltingai paklausė.

-Ar bandei jam skambinti?-paklausiau keldamasi iš lovos.

-Yeah, palikau kelias žinutes balso pašte, bet iki dabar jokio atsako.-atsiduso.

-Tai labai keista.-knisausi savo spintoje.-Netrukus būsiu mieste, susitiksim.-pasakiau ir padėjusi ragelį ėmiau persirenginėti.

Taigi, Zayn ir Liam išvažiuoja "padėti Zayn tėvui" ir tuomet jie kažkur dingsta. Galbūt turėčiau užsukti pad Malikus ir paklausti ar jie nieko nežino? Papurčiau galvą persigalvodama. Tai atrodys kvailai, aš jų beveik nepažįstu.
Išskubėjau pro duris ir už kelių minučių jau buvau centre. Mintyse padėkojau tėvams, jog nusprendė gyventi ne kur nors užmiestyje ir iki miesto centro galiu nueiti pėsčiomis. Važiuoti autobusu tikriausiai būtų tikra kankynė.

-Malia!-sušuko šviesių plaukų sąvininkė.

-Aliss.-nusijuokiau ją apkabindama.

-Taigi, ką nori veikti?-apsidairė.

-Na, kadangi tavo pasimatymas buvo sugadintas, taigi išsirink tu.-nusišypsojau.

-Siūlau kino teatrą.-pasakė naršydama telefone ir atsukdama naujo filmo pavadinimą.

-Puiku, eime.-įsikibau jai į parankę ir mes patraukėme pirkti bilietų.

Visą laiką stengiausi neužsiminti apie Liam nenorėdama jos nuliūdinti.

-Malia!-Aliss pamojavo man ranka priešais veidą.

-Atleisk, užsigalvojau.-šyptelėjau.

-Ar kas ne taip?-susirūpino.

-Atleisk, kad klausiu, bet ar bandei skambinti Liam?-susiraukiau.

-Yeah, bet nesėkmingai. Balso pašte palikau jam nelabai malonią žinutę.-nusijuokė.

-Tai tiesiog... keista. Jie su Liam abu dingo kaip į vandenį.-atsidusau.

-Nagi, atsipalaiduokim. Negalvokim apie tuos mulkius bent kelias valandas.-pasakė mums įeinant į kino salę.

-Tu teisi.-sukikenau ir nusekiau paskui draugę.

Dvi su puse valandos praėjo kaip kelios minutės ir netrukus jau keliavome namo. Su Aliss laikas skriejo greitai ir mes nė nepastebėjome kaip prabėgo visa diena, o apie tuos du idiotus, atrodo, visai pamiršome.