MINT TEA

2.4

Nespėjau nė sutikti jo žvilgsnio, kai buvau pakeliui pro duris. Man nė nereikėjo įdėmiau žvilgtelti. Aš puikiai žinojau, jog tai buvo jis. Ta pati juoda odinė striukė, be galo skanūs kvepalai, sodrus, bet švelnus balsas ir žinoma, svarbiausia - arbata.
Eidama pro duris negalvojau apie tai, jog turėjau sulaukti Ben ir duoti savo numerį. Negalvojau ir apie tai, jog ant prekystalio palikau pačią skaniausią ragautą kavą savo gyvenime. Sugebėjau mąstyti tik apie tai, jog galbūt jis mane taip pat pastebėjo. Galbūt atpažino. Galbūt net nusekė žvilgsniu.

Lengviau atsikvėpiau tik tada kai pagaliau atsisėdau ant lovos savo kambaryje. Kas per šūdas? Maniau taip vyksta tik filmuose. Kokį velnią jis daro čia? Ir kodėl jį sutinku tik dabar?
Susiraukiau nuo savo kvailų klausimų galvoje ir griuvau į lovą. Ranka siekiau savo mobilaus, bet papurčiusi galvą nusprendžiau, jog neverta be reikalo nervinti savo draugų ir galėsiu jiems viską papasakoti pirmadienį.

Šūdas. Šūdas šūdas šūdas. Palikau savo gėrimą ant prekystalio, o Ben galvoja nežinia ką. Ir Zayn... visgi, kodėl nusprendžiau pabėgti? Juk aš galėjau ramiai stovėti apsimesdama, kad jo nepažįstu ir visiškai jam panosėje duoti kitam vaikinui savo numerį. Kartais aš tikra idiotė.

Negalėdama užmigti vėl pakilau iš lovos ir ėmiau vaikščioti iš kampo į kampą. Perdėliojau daiktus iš vienos vietos į kitą, susitvarkiau spintą bei rašomąjį stalą, buvau pasiruošusi net papildomai paskaityti paskaitoms, jog išblaškyčiau visas mintis apie Zayn.
Visą šį procesą nutraukė į kambarį įsiveržusi Ava. Mūsų žvilgsniai susitiko ir abi susiraukėme.

-Kodėl grįžai?-paklausiau pirma.

-Nes čia gyvenu?-klausiamai atsakė.-Didesnis klausimas yra kodėl pirmą valandą nakties tu ruoši namų darbus?

-Neruošiu.-papurčiau galvą ir greitai užverčiau knygą.-Ar neturėjau grįžti rytoj vakare?

-Yeah.-atsiduso numesdama savo rankinę į kampą.-Susipykau su Jacob.

-Jacob?-susidomėjau.

-Ilgai istorija.-atsiduso ir pasitrynė veidą.

-Nagi, papasakok.-suzyziau.

-Uh...-sudejavo ir klestelėjo ant savo lovos.-Jacob yra mano vaikinas. Mes kartu tikriausiai nuo septintos klasės. Turėjau praleisti savaitgalį pas jį, bet jis primygtinai reikalavo, jog mes eitume į kažkokį jo draugų vakarėlį.-pavartė akis.-Dvyliktokų vakarėliai manęs, deja, nebedomina.-užvertė galvą.-Pavargau.

-Taigi, tiek laiko tylėjai, jog turi vaikiną.-kilstelėjau antakius.-Jaunesnį už save.

-Nepyk.-numykė.-Taigi. Kodėl naktį skaitai biologiją?

-Norėjau prasiblaškyti.-truktelėjau pečiais.

-Nes?

-Nes nepavyko užmigti.-paaiškinau.

-Dėl?-pasilenkė.

-Įvairių minčių.-atsakiau.

-Apie?

-Ava-.nusijuokiau.

-Apie mane?-nustebo.

-Ne.-dar kartą nusijuokiau.-Tai buvo kreipinys.

-Aišku.-linktelėjo.-Tai?

-Sutikau savo buvusį.-nuleidau akis šypteldama.

-Ou, Malia!-šūktelėjo.-Nežinojau, jog turi "buvusį".-nusistebėjo parodydama kabutes.

-Yeah...-atsidusau.-Jeigu jį galima taip pavadinti.

Ava nusijuokė ir paplekšnojo į vietą šalia savęs leisdama suprasti, jog atsisėsčiau šalia jos. Vos man tai padarius ji permetė ranką man per pečius ir pačiu rimčiausiu tonu įsakė papasakoti viską kas susiję su Zayn. Nemačiau jokios prasmės slėpti to nuo jos, nes tikriausiai anksčiau ar vėliau ji būtų sužinojus.
Jai papasakojau viską. Visas kvailas ir mielas smulkmenas apie mano asmenybę, nuotykius, kuriuos spėjau patirti, šio vakaro susitikimą su Zayn, pažintį su Austin, Ben, Liam, Aliss bei kitais žmonėmis, kurie daugiau ar mažiau buvo mano gyvenime.

Ir man pasidarė daug geriau. Jaučiausi du kartus laimingesnė, lengvesnė ir atsikračiusi nemalonios, slegiančios naštos.