MINT TEA

2.12

-Ką?-išplėčiau akis iš nuostabos.

-Mano tėvas...-apsidairė įsitikindamas, jog niekas aplink mūsų negirdi.-Mano tėvas įsivėlė į nešvarų verslą. Ir aš privalėjau jį ištraukti, Malia, jis mano tėvas.

-Ką turi omenyje sakydamas "nešvarų?"-papurčiau galvą nesuprasdama.

-Tai buvo gaujos. Narkotikai, ginklai, prostitucija, galų gale žmonių žudymas.-trumpam užsimerkė.-Tai daug blogiau nei lenktyninės mašinos, negalėjau leisti jam įkimpti dar giliau.

-Bet kuo čia dėta...aš?-paklausiau pašnibždomis ištardama paskutinį žodį.-Turiu omeny, kodėl turėjai mane palikti?

-Tai sudėtinga.-atsiduso atsilošdamas kėdėje.-Negaliu tau pasakoti dėtalių, bet man pavyko ištraukti tėvą iš to mėšlo. Mano šeima išsikėlė gyventi į kitą miestą, bet to neužteko. Jie ėmė persekioti mane, grąsinti, jog pakenks tau, jei aš taip pat nedingsiu. Todėl negalėjau tau visko paaiškinti. Negalėjau rizikuoti tuo, jog bandysi manęs ieškoti ar kitaip susisiekti. Negalėjau to sakyti net Liam, kuris žinojo apie daugumą mano nešvarių reikalų.-Zayn pasuko galvą į tą pusę kur sėdėjo Liam.

-Aš...-nutilau nežinodama ką pasakyti.

Pasakojimas apie gaujas ir kitokius nelegalius dalykus manęs visiškai netrikdė. Žinojau, jog Zayn susijęs su šiais dalykais jau seniai. Tikriausiai mane sukrėtė tai, jog kažkas iš tiesų kesinosi į mane. Kažkas grąsino Zayn, jog nužudys mane jei jis nedings iš miesto. Ir staiga visi taškai buvo sudėlioti, palaidi galai sujungti ir viskas buvo aišku kaip dieną.

-Žinau, kad tu negali man atleisti. Bent jau ne dabar. Aš tik norėjau paaiškinti.-liūdnai pažvelgė.

-Zayn, tai... tai nebuvo tiesiog paprastos skyrybos ar kad ir kaip tai vadintume.-susiraukiau.-Sušikti gangsteriai kesinosi į mane. Aš galėjau mirti.

-Taip, būtent dėl to aš privalėjau...-pradėjo jis, bet turėjau tai nutraukti.

-Aš suprantu.-ištiesiau ranką jį užtildydama.-Tavo vietoje taip pasielgtų kiekvienas.

-Tikrai?-jo akys sužibo.

-Žinoma.-palinksėjau.

Jo akys lakstė po mano veidą ir atrodė, jog nuo jo pečių ką tik nukrito kelios tonos sunkios naštos, kurią jis nešiojo jau kurį laiką.

-Bet tai nieko nekeičia.-nuleidau akis.-Negaliu turėti su tavimi nieko bendro. Negaliu rizikuoti savo ir savo draugų gyvybėmis.-papurčiau galvą.-Jei atleidimas yra viskas ko tu norėjai, tuomet - taip, aš tau atleidžiu. Atleidžiu tau, nes tai padarei norėdamas apsaugoti mane. Bet problema tame, jog tau reikėjo saugoti mane nuo tavęs paties. Ir aš negaliu būti garantuota, jog tai nepasikartos.-pakėliau akis sutikdama jo žvilgsnį, kuris rodė, jog vos prieš kelias akimirkas užgimusi viltis buvo sudaužyta į šipulius.-Jei tikrai tau rūpiu, prašau, nesiartink nei prie manęs nei prie mano draugų.-lėtai pakilau nuo kėdės.

Zayn nieko nesakė, tik užmerktomis akimis kelis kartus linktelėjo leisdamas suprasti, jog suprato ką aš pasakiau.
Paskubomis apsirengiau ir susirinkusi savo daiktus išskubėjau pro duris. Tuo metu man nebuvo svarbu, jog pasielgiau nemandagiai neatsakydama į Julios atsisveikinimą ir kad neperspėjau Liam, jog išeinu bei palikau jį sėdėti ten vieną. Negalėjau galvoti apie nieką kitą, tik apie tai, jog jei būčiau pasilikusi dar kelias sekundes, tikriausiai mano širdis būtų laimėjusi ir aš stipriai apsivyčiau Zayn kaklą rankomis. Mano blaivus protas buvo prie kritinės ribos, todėl nieku gyvu negalėjau leisti jausmams kontroliuoti šios situacijos.
Kaip įmanoma greičiau žingsniavau bendrabučio link mintyse vis kartodama, jog pasielgiau teisingai ir visiems taip bus geriau.

Vos atidariusi duris buvau priversta sustoti. Prieš mane stovėjo mergina ir ji atrodė švelniai tariant tragiškai. Susivėlę ir tikriausiai nuo sniego sušlapę plaukai, nubėgęs makiažas, patinę paakiai ir paraudusios akys, kurios rodė, jog ji neseniai verkė.
Atsargiais žingsniais užejau vidun ir kaip įmanoma tyliau uždariau duris.
Lėtai priėjusi prie merginos, stengdamasi nedaryti staigių judesių uždėjau savo rankas ant pečių ir ją apkabinau. Jos kūnas šiek tiek atsipalaidavo, rankomis ji apsivijo mano liemenį ir netrukus pajaučiau kaip jos krūtinė vibruoja, pranešdama apie riedančias ašaras.

-Viskas bus gerai, aš su tavim.-tyliai šnibždėjau glostydama jos plaukus.-Aš čia, Ava, viskas bus gerai.